A.Masas, jo pavaduotoja Joana Ortega ir Katalonijos švietimo ministrė Irene Rigau bus
patraukti atsakomybėn dėl pilietinio nepaklusnumo, įgaliojimų viršijimo, pareigų nevykdymo ir viešųjų lėšų grobstymo, sakoma
prokuratūros pranešime.
Prokurorai dar trečiadienį nurodė, kad imsis teisinių veiksmų
prieš šiuos tris pareigūnus, bet neįvardijo, kokie nusikaltimai
jiems inkriminuojami.
Jeigu A.Maso kaltė dėl pilietinio nepaklusnumo arba įgaliojimų
viršijimo būtų pripažinta, iš jo gali būti keleriems metams
atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Už viešųjų lėšų pasisavinimą gresia laisvės atėmimas
3–6 metams.
A.Masas sakė, kad prokurorų pastangos iškelti jam bylą dėl
referendumo, kuriam vadovavo nepriklausomybės aktyvistų
organizacijos, yra „labai nuviliančios“.
„Liūdna matyti, kad tuo metu, kai Katalonijos žmonės nori
išreikšti savo nuomonę, valstybės reakcija sklinda iš teismų
ir prokurorų“, – jis pareiškė per spaudos konferenciją
ketvirtadienį.
Katalonijos vyriausybė paskelbė, kad 2,3 mln. žmonių dalyvavo
lapkričio 9-ąją surengtame balsavime, kurį A.Masas organizavo, kai
centrinė vyriausybė teisiškai blokavo jo planus surengti oficialų
neprivalomąjį referendumą tuo klausimu.
Apie 1,86 mln. dalyvių (apie 80 proc.) balsavo už
nepriklausomybę.
Teisę pareikšti savo valią turėjo iš viso 5,4 mln. rinkėjų
nuo 16 metų amžiaus.
A.Masas gyrė įvykusį plebiscitą kaip „visišką sėkmę“,
bet Ispanijos premjeras Mariano Rajoy tvirtino,
kad tai buvo „didelė nesėkmė“, kadangi „du trečdaliai
katalonų nekreipė jokio dėmesio“.
Reikalavimai pertvarkyti Kataloniją į nepriklausomą valstybę
sustiprėjo pastaraisiais metais. Juos skatino ekonomikos krizės.
Katalonai skundžiasi, kad regiono gaunamos investicijos
neproporcingos jų sumokamiems mokesčiams. Jie taip pat kaltina
centrinę Madrido vyriausybę kišimusi į regiono kalbos ir švietimo
politiką.
