Ant vartų čia nebebuvo garsiojo užrašo, kuriuo Vokietijos naciai puošdavo daugelį savo mirties stovyklų.
Panaši vagystė buvo įvykdyta 2009 metais Lenkijoje, Osvencimo memorialiniame muziejuje. Tąsyk iškaba po kelių dienų buvo rasta, o kitų metų gruodį dėl dalyvavimo įvykdant nusikaltimą buvo įkalinti švedas neonacis ir du jam talkinę lenkai.
Kad vagys pasidarbavo ir Dachau koncentracijos stovykloje, paaiškėjo ankstų sekmadienio rytą, kai apie nusikaltimą policijai pranešė teritoriją visą parą stebintys apsaugininkai.
Bavarijos pareigūnų teigimu, nusikaltimas buvo gerai apgalvotas – vagys prie vartų atvyko visiškai sutemus ir veikė itin tyliai.
Dachau koncentracijos stovykla buvo pirmoji, kurią 1933 metais atidarė karo dar nepradėję, bet valdžią Vokietijoje jau perėmę naciai.
Čia per 12 metų buvo įkalinta apie 200 tūkst. žmonių. Iš jų maždaug 41,5 tūkst. stovykloje ir mirė ar buvo nužudyti, o likusius gyvuosius 1945 metų pavasarį išlaisvino į Vokietiją su sąjungininkais įsiveržę JAV kariai.
Memorialiniam muziejui nuo 2009 metų vadovaujanti Gabriele Hammermann mano, kad vagys pasielgė apgailėtinai: „Buvau priblokšta. Juk tai svarbiausias koncentracijos stovyklos simbolis.“
Moters manymu, nusikaltėlių turėjo būti daugiau nei vienas – vagys turėjo ne tik gana greitai nupjauti sunkią iškabą, bet ir perkelti ją per vartus. Pareigūnų teigimu, užrašas galėjo sverti daugiau nei 100 kilogramų.
Tiesa, G.Hammermann pripažino, kad saugant tokias stovyklas viską reikia kruopščiai apgalvoti. Esą totalitarinio režimo simbolis negali būti saugomas taip, kaip originali stovykla prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą.
„Būtent dėl to buvome nusprendę čia neįrengti stebėjimo kamerų. Dabar tokį sprendimą galime pakeisti“, – teigė G.Hammermann.
Į Dachau koncentracijos stovyklą kasmet atvyksta per 800 tūkst. lankytojų.
