Trys Lenkijos oro pajėgų naujausios modifikacijos naikintuvai F-16 bei 40 žmonių aptarnaujantis personalas dalyvavo NATO pratybose „Steadfast Noon“ („Tvirtas vidurdienis“). Šios pratybos siejamos su NATO branduolinio ginklo dalijimosi programa, kuri leidžia programos dalyvei naudotis Europoje dislokuotais JAV branduoliniais ginklais, jei iškiltų toks poreikis.
JAV nuo Šaltojo karo laikų keliose Europos šalyse – Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Italijoje laiko taktinius branduolinius ginklus, pirmiausiai bombas B61. Pagal susitarimą su minėtomis šalimis šios bombos gali būti pritvirtintos ne tik prie Europoje dislokuotų JAV naikintuvų, bet ir prie belgų, vokiečių, olandų ir italų orlaivių. Tiesa, bombų aktyvavimo kodus vis tiek turi amerikiečiai ir juos sąjungininkams suteiktų tik su specialiu JAV prezidento leidimu.
Vis dėlto tokia programa leidžia minėtoms šalims panaudoti ginklus, kurių galia svyruoja nuo 0,3 iki 340 kilotonų. Palyginimui – virš Hirošimos susprogdintos atominės bombos galia prilygo 13-ai kilotonų. Tad nors Vokietija, Belgija, Nyderlandai ir Italija neturi savo branduolinių ginklų, šių šalių naikintuvai bei specialiai paruoštos bei sertifikuotos įgulos gali įvykdyti savarankišką „branduolinę misiją“ -- užtaiso susprogdinimą virš taikinio.
Lenkija kol kas nėra šios programos dalyvė, tačiau jos turimi dešimtys naikintuvų F-16 yra techniškai pajėgūs atakuoti taikinius su branduoliniu užtaisu. Be to Lenkija neseniai pasirašė kontraktą dėl sparnuotųjų raketų JASSM įsigijimo. Šios sunkiai radarų aptinkamos ir už 370 km taikinį galinčios sunaikinti raketos taip pat gali nešti branduolinę galvutę.
Pagal 1997-ųjų susitarimą su Maskva Lenkija negalėjo būti NATO branduolinio dalijimosi programos dalyve. Tačiau Rusija pati šį susitarimą sulaužė ir, kaip spėjama, Kaliningrade galėjo dislokuoti taktines balistines raketas "Iskander" su branduoliniu užtaisu. Tad tokios pratybos gali tapti pirmuoju žingsniu Lenkijai, siekiančiai tapti NATO branduolinės programos dalyve.
