Tačiau šis linksmo būdo 63 metų verslo lyderis, kuris žuvo
lėktuvui naktį iš pirmadienio į antradienį patyrus katastrofą
Rusijos sostinėje, septynerius metus, praleistus prie „Total“
vairo, sumaniai vedė šios trečios pagal dydį naftos kompanijos
Europoje laivą per audringus verslo vandenis ir neleido, kad jį
nuskandintų kaltinimai korupcija.
Ch.de Margerie, savo darbuotojų švelniai vadintas
„Didžiaisiais ūsais“ („Big Moustache“) dėl įspūdingos veido
puošmenos, tapusios neatskiriama jo įvaizdžio dalimi, „Total“
vadovu tapo 2007-aisiais, o iki to laiko aštuonerius metus buvo
antras pagal svarbą žmogus šioje kompanijoje.
Tai buvo logiškas žingsnis, turint galvoje, kad Ch.de Margerie
„Total“ dirbo keturis dešimtmečius - visą savo karjerą, kurią
2010-aisiais vainikavo jo paskyrimas šios kompanijos pirmininku.
„Total“ vadovu jis tapo šiai naftos milžinei nelengvu
laikotarpiu, kai ją užklupo rimtos teisinės bėdos, tokios kaip
2010 metais teismo paskelbta nutartis pripažinti ją kalta dėl
aplaidumo už ekologinę katastrofą, kurią sukėlė 1999 metais prie
Prancūzijos krantų Atlanto vandenyne įvykusi naftos tanklaivio
„Erika“ katastrofa.
Netrukus po to, kai buvo paskirtas „Total“ vadovu, Ch.de
Margerie buvo surakintas antrankiais ir uždarytas į areštinę, kur
praleido daugiau nei parą dėl kaltinimų korupcija sudarant
sandorius su Iranu.
Šešėlį jo reputacijai taip pat metė įtarimai dėl
korupcijos, susiję su Jungtinių Tautų „naftos už maistą“
programa Irake. Po aštuonerius metus Paryžiuje trukusių teismo
procedūrų 2013-aisiais Ch.de Margerie ir visi kiti kaltinamieji buvo
pripažinti nekaltais.
Buvo laikomas atviru žmogumi
Slidžiame verslo pasaulyje Ch.de Margerie garsėjo savo atvirumu
bei nuoširdumu ir mokėjo priimti kompanijai skirtą kritiką dėl
įvairių dalykų, pradedant operacijomis Mianmare ir baigiant parama
vadinamajai hidraulinio ardymo technologijai - prieštaringai
vertinamam skalūninių dujų gavybos procesui.
„Dauguma žmonių, kalbėdami apie „Total“, nežino, kas tai
yra, bet žino, jog tai nieko gera“, – sakė Ch.de Margerie
2009-aisiais.
Nepaisant virtinės skandalų, Ch.de Margerie vadovaujama
„Total“ padidino investicijas į naftos žvalgymą, kad pasiektų
ambicingų augimo tikslų, tuo pat metu pertvarkant veiklą
Prancūzijoje, įskaitant Diunkerko gamyklos uždarymą 2010 metais.
Akiniuotas Ch.de Margerie garsėjo kaip šiltas, diskusijoms
atviras vadovas, kuris „žarsto dideles humoro dozes ir tuo pat metu
išlieka tvirtas ir ryžtingas“, sakė vienas jo kolegų.
1951 metų rugpjūčio 6 dieną gimęs Ch.de Margerie užaugo
diplomatų ir verslo lyderių šeimoje. Jis buvo Pierre'o Taittinger – „Taittinger“ šampano ir prabangos prekių namų įkūrėjo, anūkas.
1974-aisiais baigęs Prekybos mokyklą Paryžiuje, Ch.de Margerie
pradėjo dirbti „Total“ ir lėtai kilo karjeros laiptais, kol
galiausiai 1995 metais buvo paskirtas „Total“ padalinio
Artimuosiuose Rytuose direktoriumi.
Ch.de Margerie patirtis einant šias pareigas padėjo jam pelnyti
puikaus derybininko, gerai išmanančio verslo specifiką šiame
naftos kompanijai strategiškai svarbiame regione, reputaciją.
„Viena iš jo stiprybių buvo mokėjimas užmegzti ir palaikyti
glaudžius asmeninius ryšius su tų šalių lyderiais“, - sakė
vienas kolegų, kai Ch.de Margerie į savo rankas perėmė „Total“
vairą.
„Jis padidino tiesioginių susitikimų bei kelionių skaičių
ir padarė kompaniją regima regione“, - pridūrė jis.
Ch.de Margerie buvo vedęs ir su žmona susilaukė trijų vaikų.
