Šie rinkimai, anot oficialių pranešimų esą pademonstravo didžiulę visuomenės paramą E.Moralesui ir suteikė jam tvirtą mandatą tęsti savo kairiąsias reformas.
Nuo 2006-ųjų Bolivijai vadovaujantis E.Moralesas, kuris yra pirmasis šalies prezidentas indėnas, savo artimiausią rinkimų varžovą - turtingą cemento magnatą Samuelį Dorią Mediną - aplenkė 37 proc. balsų.
Užsitikrinęs trečią kadenciją, E.Moralesas savo valdymo periodą pratęs iki 14 metų ir prie valstybės vairo stovės iki 2020-ųjų sausio. Tai tapo įmanoma, kai Bolivijos Aukščiausiasis
Teismas pernai nusprendė, kad jo pirmai kadencijai netaikomas 2009-aisiais priimtos konstitucijos apribojimas esamiems prezidentams būti perrinktiems tik vieną kartą.
E.Moralesas, kuris išgarsėjo kaip profesinės sąjungos lyderis, kovojantis už šalies kokainmedžių augintojų teises, 2006 metais atėjęs į valdžią inicijavo didžiules permainas.
Jo vyriausybė nacionalizavo daug sektorių, tarp jų – naftos, dujų, kasybos, telekomunikacijų ir vandens, išplėtojo pašalpas pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir nėščiosioms, ėmėsi veiksmų
įgalinti anksčiau į paribį nustumtas grupes, tarp jų – indėnus, kurie sudaro 65 proc. šalies gyventojų.
Nors oponentai tikino, kad šaliai gresia ekonominė katastrofa, Bolivija, kuri yra viena skurdžiausių šalių Lotynų Amerikoje, išgyveno bumą. Pernai ekonomika augo 6,8 proc., o šiemet,
prognozuojama, augs daugiau kaip 5-iais proc. ir bus tarp sparčiausiai augančių regione.
