Kampanijos „Grąžinkit mūsų mergaites“ („Bring Back Our Girls“) aktyvistai planuoja surengti demonstraciją prie prezidento Goodlucko Jonathano oficialiosios rezidencijos Abudžoje, spausdami vyriausybę dėti daugiau pastangų sugrąžinti
dingusias paaugles.
Šios eitynės vainikuos virtinę protestų, surengtų per
pastarąją savaitę, įskaitant budėjimą su degančiomis
žvakėmis. Aktyvistai siekia, kad tų mergaičių likimas išliktų
visuomenės dėmesio centre, nes žiniasklaidos dėmesys šiai
problemai blėsta.
Čiboko miestelio, kuriame buvo įvykdytas tas pagrobimas, seniūno Enocho Marko dukra ir dukterėčia taip pat dingo per tą incidentą.
„Vienu metu svarstėme, kad galbūt reikėtų surengti
laidotuvių apeigas toms mergaitėms, kaip reikalauja mūsų
papročiai“, – E.Markas sakė naujienų agentūrai AFP.
Pastaruosius šešis mėnesius tėvai reiški įvairias emocijas:
iš pradžių – viltį, kuri vėliau išblėso ir vėl atsigavo,
pridūrė jis.
„Tačiau praeitą mėnesį mergaičių, kurios buvo sausį
pagrobtos „Boko Haram“, suradimas vėl suteikė vilties, kad
mūsų mergaitės bus rastos, – sakė E.Markas. – Jeigu tos
mergaitės galėjo atgauti laisvę po devynių mėnesių nelaisvėje
– dar ne visos prarastos, kad mūsų dukros kada nors išeis į
laisvę.“
„Tai iš naujo pažadino mūsų viltį ir padidino kantrybę.
Esame pasiruošę laukti kad ir šešerius metus, tikėdamiesi, kad
mūsų dukros sugrįš pas mus“, – pabrėžė jis.
Apie 276 mergaitės buvo pagrobtos iš savo bendrabučių
Valstybinėje mergaičių vidurinėje mokykloje atokiame Čiboko
mieste šiaurės rytinėje Borno valstijoje balandžio 14-osios
vakarą.
57 iš jų sugebėjo pabėgti, o „Boko Haram“ lyderis
Abubakaras Shekau vėliau pagrasino likusias
moksleives parduoti kaip verges nuotakas. Jis žadėjo jų nepaleisti,
kol iš kalėjimo nebus paleisti sučiupti kovotojai.
Gegužės pabaigoje Nigerijos gynybos štabo vadas Alexas Badehas
sakė, kad nustatyta vieta, kur tos įkaitės yra
laikomos, tačiau pažymėjo, kad gelbėjimo operacijos neketinama
surengti, nes tuomet kiltų pavojus mergaičių gyvybėms.
Vėliau apie pagrobtąsias nebuvo jokių žinių, o visi
neoficialūs kontaktai su kovotojų lyderiais įstrigo.
Socialinės kampanijos tęsiasi
Pirmosiomis savaitėmis po mergaičių pagrobimo šis incidentas
sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio, o socialiniame tinkle
„Twitter“ išpopuliarėjo žyma #BringBackOurGirls.
Nigerijoje judėjimo „Sugrąžinkit mūsų mergaites“
aktyvistai reguliariai rengdavo eitynes Abudžoje, netgi kai pasaulio
dėmesys nukrypo kitur, o užsienio misijos, dalyvaujančios tose
paieškose, nusivylė dėl menkos pažangos.
„Pasaulio mastu šis judėjimas neabejotinai sulėtėjo“, –
pripažino Molade Alawode iš Vašingtone
įsikūrusios nepelno organizacijos „Act4Accountability“,
vadovavusios protestams JAV sostinėje, per kuriuos buvo siekiama
atkreipti dėmesį į tą pagrobimą.
Tačiau ji pridūrė, kad pastangos tęsiamos – be kita ko,
aktyvistai renka atsargas, kurias siunčia kaip pagalbą dešimtims
tūkstančių žmonių, priverstų palikti savo namus dėl konflikto
Nigerijos šiaurės rytiniame pakraštyje.
Peticiją, kurią portale change.org anksčiau šiais metais
paskelbė Vokietijoje besimokanti Nigerijos studentė Ify Elueze, pasirašė per 1 mln. žmonių, o pasirašiusių kasdien
daugėja – daugiausiai aktyvistų iš JAV.
Los Andžele dokumentinių filmų kūrėja Ramaa Mosley savo paskyrose socialiniuose tinkluose nuolat skelbia, kiek
dienų praėjo nuo tų mergaičių pagrobimo, sakydama, kad jai
įkvėpimo teigia Nigerijoje tebevykstantys gatvių protestai.
„Žinoma, kai sumažėjo informacijos, kurią galima skelbti,
žiniose tam skiriama mažiau dėmesio, tačiau žinau, kad žmonės,
kurie pirmieji ėmėsi organizuoti renginius ir mitingus, tvirtai
tebesilaiko ir toliau palaiko mūsų reikalą“, – aiškino ji.
„Mūsų sekėjai socialiniame tinkle „Facebook“ nori
padėti ir toliau imasi veiksmų – tiek didelių, tiek mažų –
išlaikydami tų mergaičių nelaimę savo bendruomenės mintyse ir
širdyse“, – pridūrė R.Mosley.
„Man atrodo, kad skausmas dėl šios tragedijos tebėra labai
didelis, taip pat yra daug kitų skaudžių naujienų iš pasaulio –
tačiau yra dar daug žmonių, kurie nesiliovė kasdien darbavęsi
dėl Čiboko mergaičių, – sakė ji. – Mes tęsime pastangas,
kol jos saugiai grįš namo.“
