Homoseksualų partnerystės įteisinimas skaldo Estiją

Šis teisės aktas buvo priimtas 40 balsais prieš 38. Įstatymas suteiks galimybę neregistruotoje santuokoje gyvenantiems skirtingų lyčių ir tos pačios lyties asmenims oficialiai įteisinti savo santykius ir reguliuoti teisinius tarpusavio santykius ir santykius su trečiaisiais asmenimis, pranešė parlamento spaudos tarnyba.

Įstatyme numatyta sutarčių dėl bendro gyvenimo sudarymo tvarka, asmenų, įregistravusių bendrą gyvenimą, teisės ir pareigos bei pagrindai nutraukti sutartį dėl kohabitacijos.

Remiantis neseniai atliktu tyrimu, 51 proc. estų pasisako prieš tai, kad tos pačios lyties asmenų kohabitacija būtų valstybiniu lygiu pripažįstama kaip šeima. Atsižvelgiant į statistinę paklaidą, šis rodiklis taip pat gali sudaryti 47,9 procento.

Apklausa parodė, jog tarp geresnį išsilavinimą turinčių ir didesnes pajamas gaunančių respondentų yra gerokai daugiau tokių, kurie pritaria tam, kad nesusituokę kartu gyvenantys tos pačios lyties asmenys būtų laikomi šeima.

Homoseksualius santykius nenormaliais laiko 19 proc. respondentų, tarp kurių gerokai daugiau yra vidurinį išsilavinimą turinčių, mažesnes pajamas gaunančių ir Centro partiją remiančių asmenų.

Moterys, 15-34 metų amžiaus asmenys, etniniai estai ir didesnes pajamas gaunantys bei aukštesnį išsilavinimą įgiję žmonės linkę homoseksualius santykius laikyti moraliais.

Liberalūs gyventojai palaiko įstatymą – ir ne vien dėl tolerantiškumo homoseksualioms poroms.

„Mano nuomonė paprasta. Įstatymas nieko neatima nė iš vieno žmogaus, bet kai kuriems labai padeda. Sutinku su tais parlamentarais, kurie teigia, kad šis teisės aktas – laimingiausias, koks gali būti“, – „Lietuvos rytui“ vakar teigė 33-ejų verslininkas Martinas Hansonas.

Tiesa, talinietis pabrėžė, kad vadinamasis kohabitacijos įstatymas svarbus visoms nesusituokusioms poroms Estijoje.

„Gyvenu su drauge, nors mes nesusituokę.

Galėčiau ją vesti, tačiau nesu tikintysis, todėl elgčiausi veidmainiškai priimdamas krikščionišką sakramentą. Nenoriu ir civilinės santuokos.

Tačiau man nėra priimtina tai, kad pagal dabartinius įstatymus negalime patvirtinti abipusių įsipareigojimų nesituokdami, nors po vienu stogu gyvename daug metų“, – kalbėjo M.Hansonas.

Įki įstatymo priėmimo aktyviai vykdytos propagandos kampanijos užkulisius „Lietuvos rytui“ atskleidė dienraščio „Eesti Paevaleht“ žurnalistė Tuuli Joesaar.

Žurnalistės teigimu, įstatymo dėl civilinės partnerystės svarstymas tiesiog uždegė Estijos viešąją erdvę.„Šiaip estai gana šalti ir ramūs žmonės, bet visą įstatymo svarstymo laikotarpį vyksta karštos diskusijos. Aistras ypač kelia teisės akto priešininkų skleidžiama agresyvi propaganda“, – kalbėjo T.Joesaar.

Daugiausia šį įstatymą palaikė liberali Reformų partija, prisideda ir Estijos socialdemokratai. Savo ruožtu energingiausiai procesą vilkina konservatyvioji „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga.

Bruzda ir prorusiška Centro partija.Vis dėlto, kaip „Lietuvos rytui“ teigė T.Joesaar, net ir šių partijų nariai nebijo atviros diskusijos ir išlaiko pagarbų toną.

„Nepaisant aršių ginčų svarstant įstatymą, kalbama atvirai. Politikai reaguoja į visuomenės nuomonę, nebijo liesti sudėtingų socialinių aspektų“, – džiaugėsi žurnalistė,

„Tikiuosi, kad šis įstatymas galiausiai bus priimtas. Jis naudingas ne kažkokiai mažai žmonių grupei, o visai Estijai.Kuo greičiau išspręsime šį klausimą, tuo greičiau baigsis ir šie aršūs protestai. Žmonės pamatys, kad nieko baisaus neįvyko“, – vylėsi T.Joesaar.

„Estijai šio įstatymo nereikia vien tam, kad užriestume nosį ir aiškintume: „Pažiūrėkite, mes – jau nebe Sovietų Sąjunga.Estijai įstatymo reikia dėl to, kad visi šalies gyventojai galėtų patogiau gyventi“, – rašė ir Estijos parlamento pirmininkas Eiki Nestoras.

Į palaikančiųjų pokyčius Estijoje pusę šią savaitę stojo ir garsus britų humoristas Stephenas Fry.

Estų sugebėjimu naudotis technologijų teikiamomis galimybėmis savo atvirame laiške besižavinti garsenybė pasiūlė jiems nesustoti ir socialinės pažangos kelyje.

„Religijos ir žodžio laisvės yra kertiniai Estijos konstitucijos elementai. Dabar, kai Reformų partija yra valdžioje, pagaliau užtenka progresyvių parlamentarų, kurie įteisintų homoseksualų partnerystės įstatymą“, – rašė komikas.

Homoseksualumo neslepiantis S.Fry pabrėžė, jog estai gana švelniai reagavo į Kremliaus ir Pasaulio šeimų kongreso pastangas sukelti chaosą ir paversti diskusiją groteskišku konfliktu.

„Liko tik Rusija – tikrųjų vertybių gynėja“, – neseniai skelbė Pasaulio šeimų kongreso viceprezidentas Lawrence’as Jacobsas.

„Homoseksualų teisės yra dalis asmeninių laisvių, kurias sudaro rasės, lyties, žurnalistikos, religijos laisvės, užtikrinančios ne tik ekonomikos, bet ir kultūros globalumą“, – atrėžė jam S.Fry.

Esą visa Europa žiūri į Estiją su viltimi, kad maža šalis ir vėl žengs žingsnį pažangos link.

Lietuva neketina sekti Estijos pavyzdžiu įteisinti homoseksualų partnerystę. Iš BNS ketvirtadienį kalbintų politikų už tos pačios lyties asmenų partnerystę pasisakė vienintelis liberalų lyderis. Kiti teigė tam nepritariantys arba atsisakė viešai pasakyti savo nuomonę, apsiribodami atsakymu, kad tai nėra prioritetinis klausimas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Modestas Naudžius sakė, kad „komentaro pateikti negalės“. Taip jis atsakė į BNS klausimą, kokia yra šalies vadovės pozicija dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo Lietuvoje.

„Tikrai manau, kad tai nėra prioritetas Lietuvoje. Parlamente svarstomų įstatymų eilėje turime tikrai labai svarbių klausimų, kuriuos turime pirmiausia apsvarstyti“, - sakė Darbo partijos pirmininkė, parlamento vadovė Loreta Graužinienė.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad klausimas yra svarstytinas, tačiau kartu jis pabrėžė, jog tai darant būtina atsižvelgti į tradicijas ir visuomenės požiūrį.

„Reikia svarstyti, reikia tartis parlamente ir su visuomene. Negali būti įstatymai priimami neatsižvelgiant į konkrečios valstybės tradicijas, papročius, požiūrį visuomenės. Tik svarstyti tokius klausimus reikia ne susipriešinant, o ramiai, racionaliai, kaip tai dažnai daro estai“, - BNS sakė G.Kirkilas.

Aiškiai prieš homoseksualų partnerystės įteisinimą buvo valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

„Mano manymu, Partnerystės įstatymas tarp skirtingų lyčių yra normalus ir svarstytinas klausimas. Bet jeigu mes kalbame apie partnerystės įteisinimą tarp vienos lyties asmenų, mano nuomone, toks įstatymas yra nereikalingas ir aš nebalsuočiau už jį“, – BNS sakė V.Mazuronis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Andrius Kubilius taip pat buvo prieš. Jo teigimu, šioje srityje lietuviai neturi lygiuotis į estus.

„Yra sričių, kur mes nenorime pasivyti ir pralenkti estus. Yra dalykų, kur pasivijome ir pralenkėme, kaip pavyzdžiui, ekonomikos augimas, bet šituo klausimu, manau, mes tikrai nenorime pasivyti ir pralenkti“, - BNS sakė A.Kubilius.

„Aš tam nepritariu. Manau, kad šeima, kaip visoje Vakarų civilizacijoje buvo labai svarbi visais laikais ir buvo pagrįsta vyro bei moters santuoka, nematau, kodėl dabar turėtumėm griauti tuos pamatinius dalykus“, - pridūrė konservatorių vadovas.

Tvirtai už tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą pasisakė vienintelio Liberalų sąjūdžio vadovas.

„Visame pasaulyje gyvena žmonės, kurie būdami tos pačios lyties kuria bendrą gyvenimą, ir Lietuva yra ne išimtis. Man atrodo, kad partnerystės įteisinimas Lietuvoje anksčiau ar vėliau turi būti. Kolegos estai padarė sprendimą, jie daugelį sprendimų sugeba priimti be kažkokių didelių stereotipų, klišių bei emocijų, ir yra priekyje“, - BNS sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Tuo pačiu jis konstatavo, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta politinės valios įteisinti partnerystę, o esamą situaciją jis įvardijo kaip bėgimą nuo realybės.

„Mes, liberalai, esame prieš (homoseksualių asmenų) santuokas, bet esame už partnerystės instituto įtvirtinimą, ir kad ta partneryse galėtų naudotis tiek heteroseksualios, tiek kitos poros. Mes bėgame nuo gyvenimo realybės, bet anksčiau ar vėliau su ta gyvenimo realybe turėsime susitaikyti“, - kalbėjo E.Masiulis.

Dalyje ES šalių galima oficialiai įteisinti partnerystę nesituokiant – sudaryti registruotą partnerystę, kartais vadinamą civiline partneryste.

Registruota partnerystė laikoma lygiaverte santuokai kai kuriose, bet ne visose ES šalyse.

Tokios partnerystės nepripažįsta 11 ES šalių – Bulgarija, Kipras, Estija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija.

Visos šalys, kuriose leidžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, paprastai pripažįsta kitose valstybėse sudarytą tos pačios lyties asmenų registruotą partnerystę.

Šalyse, kuriose tos pačios lyties asmenims tuoktis neleidžiama, bet kuriose partnerystė kokia nors forma registruojama, užsienyje susituokusioms tos pačios lyties asmenų poroms paprastai suteikiamos tokios pat teisės kaip partnerystę įregistravusioms poroms.