Naujagimis, sveriantis 1,775 kilogramo, pasaulį išvydo po
Cezario pjūvio 31-ąją savaitę, nes motinai išsivystė
preeklampsija.
Ši moteris kentėjo dėl Rokitansky sindromu
vadinamo genetinio sutrikimo – ji gimė be išsivysčiusios gimdos,
nors kiaušidės buvo normaliai funkcionuojančios.
Pasak chirurgų, šis pasiekimas leidžią įveikti vieną iš
paskutinių didžiujų moters nevaisingumo priežasčių: gimdos
nebuvimą, kai šis organas nesusiformuoja dėl genetinių sutrikimų
arba chirurgiškai pašalinamas dėl medicininių priežasčių.
„Absoliutus nevaisingumas dėl gimdos veiksnių yra vienintelė
svarbi moterų nevaisingumo atmaina, iki šiol laikyta neišgydoma“,
– rašoma „Lancet“ straipsnyje.
Persodinimui panaudota gimda buvo paimta iš 61 metų moteris,
artimos tos šeimos draugės, kuri septyneriais metais anksčiau
patyrė menopauzę. Praėjusiais metais atlikta persodinimo operacija
truko 10 valandų.
Recipientei buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas. Kiaušinėliai
buvo paimti iš jos kiaušidžių ir apvaisinti jos partnerio sperma,
o vėliau užšaldyti.
Praėjus metams po persodinimo, vienas ankstyvosios vystymosi
stadijos embrionas buvo perkeltas į persodintą gimdą. Trimis
savaitėmis vėliau atliktas nėštumo testas buvo teigiamas.
Po persodinimo buvo trumpai pasireiškusi atmetimo reakcija,
tačiau ji buvo sėkmingai nuslopinta padidinus imuninės sistemos
veiklą slopinančių kortikosteroidinių preparatų dozę.
„Mūsų sėkmė pagrįsta intensyviais ilgiau nei 10 metų
vykdytais tyrimais, naudojant gyvūnus, ir chirurginiu mūsų komandos
mokymų. Ji atveria galimybę išgydyti daug jaunų moterų,
kenčiančių dėl gimdos nevaisingumo visame pasaulyje“, –
„Lancet“ citavo Geteborgo universiteto profesorių Mattsą
Braennstroemą, vadovavusį šiai operacijai.
„Dar daugiau – pademonstravome, kad įmanoma persodinti gyvos
donorės gimdą, net jeigu donorė yra patyrusi menopauzę“, –
pridūrė jis.
Kaip rodo ankstesni tyrimai, Rokitansky sindromas, kurio visas
pavadinimas yra Mayerio-Rokitansky-Kuesterio-Hauserio sindromas, pasireiškia maždaug
vienai iš 4,5 tūkst. naujagimių mergaičių.
Šia liga segančios moterys, taip pat tos, kurioms yra pašalinta
gimda, iki šiol galėdavo tik įsivaikinti arba pasinaudoti
surogatinės motinos paslaugomis.
Tačiau surogatinė motinystė neleidžiama daugelyje šalių dėl
etinių, teisinių arba religinių priežasčių.
Neįvardyta švedė buvo viena iš devynių moterų, kurioms buvo
persodintos gyvų donorių gimdos pagal M.Braennstroemo programą.
Dviem iš jų teko pašalinti transplantuotas gimdas per kelis
mėnesius nuo operacijos dėl infekcijų arba persodinto organo
kraujotakos sutrikimų, sakoma straipsnyje.
Kitoms septynioms moterims per pirmuosius 2–3 mėnesius
prasidėjo menstruacijos, o persodintos gimdos išliko
funkcionuojančios praėjus metams po operacijos.
Anksčiau buvo atlikti du kiti mėginimai persodinti gimdą kitose
klinikose, bet nė viena iš tų recipienčių nepagimdė gyvo
kūdikio.
Pirmasis, atliktas Saudo Arabijoje 2000 metais, baigėsi nesėkme
po trijų mėnesių, kai gimdoje išsivystė nekrozė ir organą teko
pašalinti.
Per antrąjį mėginimą Turkijoje 2011 metais buvo persodinta
mirusios donorės gimda. Operuota moteris pastojo, bet po šešių
savaičių patyrė persileidimą.
