Straipsnyje V.Zorkinas teigia, kad situacija pasaulyje tampa vis pavojingesnė, o tarptautinė teisė dabar remiasi tik „laisvomis jėgą turinčių valstybių interpretacijomis“.
Jis nesutinka su „interpretacijomis“ grįsta teisės sistema ir siūlo, kad ji būtų ištaisyta padidinant teismų autoritetą.
V.Zorkinas straipsnyje taip pat šlovina ir baudžiavą, sakydamas, kad būtent dėl jos XIX a. Rusija išsaugojo savo vientisumą. Jo pagrindinis argumentas - „baudžiava naudinga patiems baudžiauninkams“.
„Net ir su visais savo trūkumais, baudžiava buvo pagrindinė sąvarža, padėjęs išlaikyti tautos vienybę. Anot istorikų, po įvestų reformų baudžiauninkai visai neatsitiktinai sakė savo buvusiems šeimininkams: „Mes esame jūsų, jūs – mūsų“, - rašė V.Zorkinas.
V.Zorkinas savo kalboje vartoja žodį „sąvarža“ neatsitiktinai. Po to, kai 2012 m. spaudos konferencijoje jį pavartojo prezidentas Vladimiras Putinas, jis viešoje valdžios retorikoje skamba labai dažnai.
Tąsyk V.Putinas sakė, kad tarp rusų trūksta „dvasinių sąvaržų“, turėdamas galvoje, kad tarp jo šalies piliečių nėra dvasinės vienybės. Tada jis nurodė, kad Rusijai reikia „dvasinio valymo“.
Po tokios jo kalbos žodis „sąvarža“ tapo labai populiarus ir politikų ir piliečių kalboje. V. Putino terminu savo mintis išreiškė ir V.Zorkinas, norėdamas pabrėžti, kad baudžiava ir yra ta „dvasinė“ sąvarža reikalinga Rusijos tautos vienybei.
Baudžiava Rusijoje buvo panaikinta 1861 m. Tokią reformą pradėjo Piotras Stolypinas.
„Stolypino reformos atėmė bendruomeninį teisingumą iš valstiečių ir mainais davė asmeninę laisvę, su kuria beveik nei vienas jų nemokėjo gyventi“, - savo straipsnyje raš V.Zorkinas.
Straipsnio pabaigoje teismo pareigūnas tokį esą „staigų“ baudžiavos panaikinimą palygino su pirmojo Rusijos Federacijos prezidento Boriso Jelcino reformomis, kuriomis jis vedė Rusiją į kapitalizmą.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
