Kai vasarį nežinomi užpuolikai subadė liberalaus Honkongo leidinio „Apple Daily“ redaktorių Keviną Lau, neabejota, kad taip žurnalistas nubaustas už pernelyg didelę paramą Honkongo demokratijos šalininkams.
Šiandien Pekinas gali nubausti Honkongo studentus, kurie gatvėse ir aikštėse reikalauja daugiau demokratijos. Ir nors dieną ir naktį besibūriuojančius merkia lietus, daugelis nesitraukia – atsinešė skėčius, kurie tapo protestų simboliu. Tai, kas vyksta, netgi vadinama „skėčių revoliucija“. Nors toks žodis Pekinui, regis, kelia alergiją. Tad baiminamasi, kad gali pasikartoti 1989-ųjų įvykiai, kai armija šturmavo panašius protestus Pekino centre – tada žuvo tūkstančiai.
Susidorojo su laisvąja spauda
2017 metais Honkongas rinks naują lyderį. Bet tik lojalų Kinijai. Juk taip nori Pekinas, kol kas toleruojantis autonomiją itin išsivysčiusiame regione, kurį britai Kinijai grąžino 1997 metais.
„Apple Daily“ sau leido kritikuoti didėjantį Pekino kišimąsi.
Leidinys taip pat reikalavo teisės rinkti lyderį be Kinijos valdžios įsikišimo. Mažu nusikalstamumu ir saugia aplinka garsėjantis Honkongas buvo sukrėstas išpuolio prieš redaktorių.
Todėl šiomis dienomis vykstantys protestai tik atkartoja tai, ką rašė „Apple Daily“. Šiame leidinyje tuomet dirbusiai žurnalistei Fong Fong Lee taip pat teko pakeisti darbą, nes išpuoliai prieš laisvą Honkongo spaudą nesiliauja, o „Apple Daily“ buvo paskelbtas reklamos boikotas.
Nepriklausomybės nereikalauja
Pasak žurnalistės, Tiananmeno įvykių šešėlis protestuojančių studentų nesustabdo – Honkongo gatvės užtvindytos jaunimo, reikalaujančio demokratijos ir teisės laisvai rinkti savo lyderį.
„Mes nekovojame už nepriklausomybę. Mes priklausome Kinijai ir tai yra įteisinta įstatymu“, – „Lietuvos rytui“ sakė žurnalistė, atmetusi gandus, kad Honkongas siekia visiškos nepriklausomybės nuo Kinijos.
Pasak jos, Honkongo visuomenę piktina Kinijos valdžios sprendimas leisti kandidatuoti tiktai tiems politikams, kuriuos atrinks Pekinui lojalus komitetas. Kitaip tariant, naujas Honkongo lyderis galės būti tik visiškai pavaldus ir lojalus Kinijos valdžiai.
„Mes negalime balsuoti už tuos, kuriuos norime matyti valdžioje. Ir tai mus siutina. Mums atsibodo rinkti žmones, kurie bus visiškai lojalūs Kinijai“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Fong Fong Lee.
Pekinas – nepalenkiamas?
Anot žurnalistės, visi Honkongo gyventojai supranta, ką reiškia rinkti nepriklausomą lyderį, bet daugelis abejoja, ar Pekinas nusileis studentų reikalavimams.
„Žinome, kad yra mažai šansų pakeisti Pekino nuomonę, bet turime teisę kovoti“, – dėstė žurnalistė. Jos teigimu, jeigu turi bent šiek tiek laisvės, turi kovoti už ją, kad ji nebūtų visiškai sunaikinta. „Jei tą patį pabandytume padaryti Kinijoje, mus areštuotų“, – neabejojo Fong Fong Lee.
Tiesa, Honkongo gatvėse protestuoja daugiausia jaunimas. Tai stebinti neturėtų. „Vyresni žmonės turi darbą, turi išlaikyti šeimas. Jie nėra garantuoti, kad išsaugos darbą, jei prisidės prie protestuotojų“, – teigė honkongietė. Bet ji neabejoja, kad protestuotojus palaiko dauguma gyventojų.
Griūva stabilumo įvaizdis
Dabartinis Honkongo lyderis CY Leung’as palaiko Kinijos valdžią ir reikalauja, kad protestuotojai išsiskirstytų. Vakar protestuotojai netgi skleidė gandus apie valdžios mestą ultimatumą – skirstytis arba „bus blogiau“.
Žurnalistė neatmetė, kad prieš protestuotojus gali būti panaudoti ginklai, o studentai gali būti išvaikyti jėga.
Kad ir kaip baigtųsi protestai Honkonge, įvykiai parodė, kad net ir stabilumo simbolis gali susvyruoti. Honkongas pasaulio investuotojų akyse visada buvo stabilumo garantija.
„Šie įvykiai sugadins mūsų, kaip stabilaus ir demokratiško miesto, įvaizdį. Bijau, kad jei Kinija dar labiau kontroliuos žodžio laisvę, mūsų įvaizdis dar labiau smuks.
Kinijos valdžia baiminasi, kad įvykiai Honkonge gali išplisti net į Kinijos regionus. Tačiau Fong Fong Lee tuo abejoja.
„Mes augome su visai kitomis mintimis, turėjome visai kitokią laisvę nei kinai.
Vargu ar panašūs protestai galėtų pasikartoti Kinijoje. Anksčiau pasitaikę neramumai būdavo griežtai numarinti“, – pasakojo žurnalistė.
