„Šalies verslo interesai mėgina sužlugdyti mano vyriausybę
su tarptautine JAV pagalba“, – pareiškė C.Kirchner.
C.Kirchner pabrėžė, kad per neseniai surengtą vizitą pas
argentinietį popiežių Pranciškų, kurio pagalbą ji siekė
užsitikrinti užsitęsusiame Argentinos ginče dėl skolų
grąžinimo tarptautiniams kreditoriams, policija perspėjo dėl
numanomų sąmokslų, kuriuos galbūt prieš ją rezga džihadistų
judėjimo „Islamo valstybė“ (IS arba ISIS) aktyvistai.
„Taigi jeigu man kažkas nutiks, žiūrėkite ne į Artimuosius
Rytus, o į šiaurę – į Jungtines Valstijas“, – C.Kirchner sakė
kalbėdama Vyriausybės rūmuose.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV ambasada Buenos Airėse
perspėjo savo piliečius būti itin atsargiems, lankantis
Argentinoje, įskaudinta C.Kirchner pareiškė, „kad kai pamatai,
kas sklinda iš diplomatinių biurų, jie geriau neitų čia ir
nemėgintų prastūminėti neįtikėtinų istorijų, jog ISIS mėgina
mane susekti, kad nužudytų“.
Prezidentė sakė, kad vietos sojų augintojus, nepatenkintus
supirkimo kainomis, kitus eksportuotojus ir automobilių pramonės
bendrovių vadovus vienija lūkesčiai, jog pesas bus devalvuotas, nes
tai būtų naudinga jų verslui. Peso kursas pastaruoju metu sparčiai
smuko dėl neseniai konstatuoto C.Kirchner vyriausybės pasirinktinio
nemokumo.
„Eksportuotojai, kurie prarado pinigus, laiko Argentiną replėse, kaip ir automobilių bendrovių vadovai, kurie sako vartotojams neturintys inventoriaus, nors iš tikrųjų turi. Jie
visi laukia devalvacijos“, – aiškino prezidentė.
Argentina išėjo iš recesijos, o antrąjį ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc., trečiadienį paskelbė nacionalinis statistikos institutas INDEC. Ši žinia buvo viena iš nedaugelio gerų naujienų
po naujo valstybės bankroto.
Tačiau dėl infliacijos, kuri šiais metais tikriausiai viršys
30 proc., ir smunkančio peso kurso trečioji didžiausia Lotynų
Amerikos ekonomika tebėra įstrigusi lėtos ekonomikos fazėje,
lyginant su 2003–2011 metų laikotarpiu, kai vidutinis metinis
bendrasis vidaus produktas augo 7,8 procento.
Argentina vis dar nėra atsigavusi po 2001 metų valstybės
bankroto, kai šalies skolos siekė beveik 100 mlrd. dolerių, o du
rizikos draudimo fondai, kuriuos Buenos Airės laiko
„grobuoniškais“, tebekovoja JAV teismuose, kad šalis sumokėtų
už jų pusvelčiui supirktas obligacijas visą vertę.
JAV federalinis teisėjas Thomas Griesa nurodė Argentinai, kad ji negali vykdyti įsipareigojimų su skolų restruktūrizavimo planus sutikusiems obligacijų valdytojais, kol neatsiskaitė su dviem atkakliaisiais fondais, reikalaujančiais jiems sumokėti iš viso 1,3 mlrd. dolerių (3,54 mlrd. litų).
Th.Griesa pirmadienį nutarė, kad Argentina parodė nepagarbą teismui, kai priėmė įstatymą, leidžiantį vyriausybei atsiskaityti su kreditoriais Buenos Airėse arba Paryžiuje, apeinant
Niujorko teisėjo sprendimą įšaldyti bankų sąskaitas, per kurias iki šiol būdavo vykdomi su Buenos Airių skolomis susiję mokėjimai.
Argentina tebėra atribota nuo tarptautinių finansų rinkų po valstybės bankroto 2001 metais.
Daugiau negu 92 proc. kreditorių 2005 ir 2010 metais sutiko nubraukti iki 70 proc. Argentinos obligacijų vertės, kad į keblią padėtį patekusi šalis galėtų pradėti grąžinti bent dalį
skolų.
Tačiau du rizikos draudimo fondai – JAV milijardieriaus Paulo
Singerio valdomas „NML Capital“ ir Jungtinėse Valstijose įsikūręs „Aurelius Capital Management“ – kurie po Argentinos bankroto 2001 metais itin pigiai supirko tos šalies
obligacijas, nesutinka su skolų nurašymu ir kreipėsi į teismą.
Dėl tokios strategijos, jeigu ji pasiteisintų, šie
investuotojai gautų iki 1 600 proc. pelną.
Negalėdama atsiskaityti su skolų restruktūrizacijos plano
dalyviais, Argentina praleido liepos 30-osios terminą, iki kurio
turėjo sumokėti 539 mln. dolerių palūkanų, todėl buvo
pripažinta iš dalies nemokia.
Buenos Airės šiuo metu stengiasi įtikinti Jungtines Tautas (JT)
priimti konvenciją, kuri neleistų obligacijų valdytojų mažumai
žlugdyti į sunkią padėtį patekusios šalies skolų
restruktūrizacijos.
Rezoliucija dėl ketinimų pradėti derybas šioje srityje buvo
priimta JT Generalinės Asamblėjos anksčiau šį mėnesį.
