88 metų Alexandru Visinescu kaltinamas vadovavęs „naikinimo režimui“ liūdnai pagarsėjusiame Remniku Serato kalėjime šalies rytuose, kurio viršininku jis dirbo 1956-1963 metais.
„Viršininko pareigas ėjęs kaltinamasis laikydavo politinius kalinius tokiomis sąlygomis, kurios turėjo sunaikinti juos fiziškai – neleisdamas naudotis medicinos priežiūra,
ribodamas maitinimą ir šildymą, taip pat skatindamas prieš juos smurtauti“, – sakoma kaltinamajame akte.
Kol A.Visinescu vadovavo tai įstaigai, joje mirė bent 14
kalinių. Daug daugiau patyrė negrįžtamų traumų arba buvo
suluošinti stovykloje, pramintoje „tylos kalėjimu“, nes kaliniai
būdavo laikomi vienutėse ir neturėjo teisės susitikinėti su
lankytojais.
Vienintelis tebegyvenantis to kalėjimo kalinys Valentinas Cristea prisiminė „šaltį, atskirtį, badą“.
Buvęs inžinierius, kuriam dabar 84 metai, 1956-aisiais buvo
nuteistas dėl „valstybės paslapčių atskleidimo“ savo tetai,
kuri buvo antikomunistinio pasipriešinimo narė. V.Cristea tame
kalėjime išbuvo septynerius metus.
„Taisyklės draudė artintis prie sienų, kad negalėtume
susikalbėti vieni su kitais Morzės abėcėle“, – jis pasakojo
naujienų agentūrai AFP savo namuose Kampinoje į šiaurę nuo
Bukarešto. Taip pat buvo draudžiama sėdėti „ant lovos, išskyrus
naktį, arba netgi žiūrėti pro langą“.
Kito kalinio – generolo Iono Eremios, mirusio
2003 metais – našlė prisiminė elgesį su jos vyru, kuris buvo
nuteistas kalėti 14 metų ir 25 metus praleisti sunkiųjų darbų
stovykloje už satyrinį romaną apie sovietų diktatorių Josifą
Staliną.
„Vieną žiemos dieną jis buvo priverstas kelias valandas
stovėti basas, įsilipęs į ledinio vandens kibirą“, – sakė
Nicoleta Eremia.
„Kai grįžo iš kalėjimo, tas stambaus sudėjimo vyras svėrė
ne daugiau negu 30 kilogramų ir vos galėjo paeiti“, – pridūrė
ji.
Procesas vadinamas Rumunijos Niurnbergu
Žmogau teisių aktyvistai tikisi, kad A.Visinescu byla bus
pirmoji iš daugelio – prokurorų taikiklyje yra atsidūrę 35 buvę
komunistinio režimo pareigūnai.
„Ši byla ypač svarbi, nes pirmąkart komunistinio teroro
įrankiui bus įvykdytas teisingumas“, – sakė Komunistų
nusikaltimų ir rumunų tremtinių atminties tyrimų instituto
(IICCMRE) vedėjas Radu Preda.
„Neperdedant tai prilygsta Rumunijos Niurnbergui“, –
pridūrė jis, turėdamas omenyje pagarsėjusius nacių lyderių
teismus tame Vokietijos mieste po Antrojo pasaulinio karo.
A.Visinescu sako esantis nekaltas ir tik „vykdęs įsakymus“.
Jeigu būtų pripažintas kaltu, jam gresia įkalinimas iki gyvos
galvos.
Ši byla bus nagrinėjama praėjus ketvirčiui šimtmečio po
diktatoriaus Nicolae Ceausescu režimo
žlugimo. Komunistinis lyderis buvo sušaudytas kartu su savo žmona
Elena 1989 metų Kalėdų dieną po improvizuoto teismo, kuriame jie
buvo pripažinti kaltais dėl genocido.
Daug komunistinio laikotarpio pareigūnų liko nenubausti. Nors
keli aukščiausio rango lyderiai taip pat buvo nuteisti dėl
genocido, daugeliui jų bausmės buvo sušvelnintos, o vėliau jie
buvo paleisti dėl pašlijusios sveikatos.
Tačiau didėja spaudimas kruopščiai suregistruoti režimo
įvykdytus nusikaltimus, įskaitant daugiau negu 600 tūkst.
disidentų įkalinimą nuo 5-o dešimtmečio pabaigos.
Pirmąjį ieškinį prieš 2010 buvusių kalėjimų sargybinių,
kurį IICCMRE pateikė 2006 metais, prokurorai atmetė.
Tačiau 2013 metais nauji prokurorai pasiuntė signalą, kad jie
jau yra pasiruošę išklausyti skundus, priimdami naujus reikalavimus
pasiųsti į teismą A.Visinescu ir kitus veikėjus.
Ekspertai: būtina suasmeninti blogį
Visuomenė gana vangiai reagavo į šią bylą, Rumunijoje tvyrant
komunistinių laikų nostalgijai ir nusivylimui dėl šalies kurso,
kai ji 2007 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES).
Daugeliui aukų šių bylų nagrinėjimas pradedamas per vėliau,
nes daugelis kaltinamųjų yra vyresni negu 80 metų.
Tačiau istorijas Adrianas Cioroianu sako,
jog svarbu, „kad už tuos nusikaltimus būtų nubausta ir kad būtų
atkurta tiesa“.
R.Preda taip pat įsitikinęs, kad ieškoti teisingumo niekada
nebūna per vėlu.
„Turime suasmeninti blogį, kitaip jis gali tapti
abstrakcija“, – pažymėjo jis.
Rumunija yra išimtis tarp Centrinės Europos šalių, kurioje
dauguma komunistinės epochos lyderių liko nenubausti.
Buvęs Lenkijos autoritarinis vadovas Wojciechas Jaruzelskis
pasibaigus Šaltajam karui ramiai gyveno
pensijoje, o buvęs Bulgarijos diktatorius Todoras Živkovas teisme
buvo išteisintas.
„Šis teismas būtinas, kad žmonės sužinotų apie siaubą,
žymėjusį tą epochą“, – sakė Steluta Coposu, kurios brolis Corneliu Coposu – buvęs kalinys ir
antikomunistinio pasipriešinimo narys – mirė 1995 metais.
Prognozuojama, kad A.Visinescu byla bus nagrinėjama kelis
mėnesius ar netgi metus.
Kliūtimi gali tapti kaltinamojo sveikatos būklė. Jo advokatas
Danas Petre sakė AFP, kad yra susirūpinęs dėl savo
kliento „prastos fizinės ir psichinės būklės“. Kai kurie tai
bylai artimi šaltiniai teigia, kad tai gali būti panaudotas kaip
argumentas išteisinti A.Visinescu.
