H.Karzai į valdžią 2001 metais iškilo remiant amerikiečiams,
po to, kai buvo nušalintas Talibano režimas, bet dažnai
kritikuodavo JAV karinę kampaniją, kuriai sunkiai sekėsi kovoti su
šalį apėmusiu islamistų sukilimu.
Jis atsistatydins kitą savaitę, po 13 valdymo metų, per kuriuos
padėtis dėl infrastruktūros, sveikatos apsaugos, švietimo ir
moterų teisių pagerėjo labai nedaug, nors buvo suteikta milijardų
dolerių pagalba.
„Tai ne mūsų karas, tai – užsieniečių karas, jis
grindžiamas jų tikslais“, – sakė H.Karzai vyriausybės
pareigūnams, atsisveikindamas su jais prezidentūros rūmuose Kabule.
„Amerika nenorėjo taikos ... Amerika turėtų garbingai elgtis
su Afganistanu. Tai, ką jie sako, ir tai, ką jie daro, turėtų
sutapti“, – pareiškė jis.
H.Karzai seniai naudoja antiamerikietišką retoriką ir anksčiau
kaltino JAV slapta bendrininkaujant su Talibanu, tuo papiktindamas
Ameriką, kuri nuo 2001 metų Afganistane neteko 2 350 savo karių.
„Mano patarimas kitai vyriausybei yra būti labai atidiems
(bendraujant) su Amerika ir Vakarais. Galime su jais draugauti, bet
mes norime vienodų privilegijų“, – sakė H.Karzai.
Jo santykiai su Vašingtonu naujas žemumas pasiekė pernai, kai
jis nusprendė nepasirašyti dvišalio saugumo susitarimo, kad kai
kurie JAV kariai galėtų likti Afganistane su mokymo bei paramos
misija ir pasibaigus šiems metams.
Jį pakeisiantis Ashrafas Ghani tikriausiai
netrukus pasirašys tą susitarimą – tai jis žadėjo per rinkimų
kampaniją. Pagal susitarimą maždaug 12 tūkst. JAV vadovaujamų
NATO karių liks Afganistane ir 2015 metais, po to, kai šiemet
baigsis kovinės operacijos.
