Įstatymų leidėjai Aukščiausioje Radoje ir Europos Parlamente
turi ratifikuoti 1 200 puslapių politinės ir ekonominės asociacijos
susitarimą per tiesioginę vaizdo konferenciją, kurios pradžia
numatyta 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.
Tačiau šį istorinį įvykį temdo abiejų sutarties dalyvių
sprendimas nusileisti Rusijos spaudimui ir iki 2016-ųjų atidėti
laisvosios prekybos taisyklių, dėl kurių Ukraina nusigręžė nuo
Kremliaus kuriamos Eurazijos ekonominės sąjungos, taikymą.
Pernai lapkritį Kremliaus remiamo tuometinio Ukrainos prezidento
Viktoro Janukovyčiaus priimtas sprendimas paskutinę minutę
nepasirašyti asociacijos sutarties išprovokavo kruvinų įvykių
grandinę, per kurią jis vasarį neteko posto, o vėliau Rusija
atplėšė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Naujiesiems provakarietiškiems Kijevo lyderiams deklaravus
pasiryžimą pasirašyti šį paktą, Maskva nutraukė dujų tiekimą
savo kaimynei ir paskatino bei aktyviai rėmė separatistinį
sukilimą rusakalbiuose Ukrainos rytuose, kuris jau nusinešė daugiau
nei 2 700 gyvybių.
Rusijai griežtai neigia teikianti pagalbą separatistams, tačiau
tai neapsaugojo jos nuo virtinės Vakarų sankcijų, dėl kurių
prezidentas Vladimiras Putinas dabar yra izoliuotas labiau nei kada
nors anksčiau per visą 15 metų trunkantį jo viešpatavimą, o jo
veiksmai - dar sunkiau nuspėjami.
Vis dėlto rugsėjo 5 dieną tarp Kijevo ir Maskvos pasirašytas
susitarimas dėl paliaubų, kuriam tarpininkavo Europa, suteikė
vilties, kad penkis mėnesius trunkanti krizė galiausiai bus
išspręsta ir didžiulė įtampa Rytų ir Vakarų santykiuose
atslūgs.
