Per pastarąsias dienas visame pasaulyje išpopuliarėjo pasakojimas, kad olandų dviratininkas Maartenas de Jonge turėjo bilietus į abu „Malaysia Airlines“ MH17 ir MH370 reisus, tačiau abu kartus jo planai pakeitė paskutinę minutę, rašo „Slate“.
„CNN“ laidos „Situation room“ vedėjas Wolfas Blitzeris, pirmadienį net keletą minučių pasakojo apie profesionalų dviratininką M.Jonge, kuris yra ištikimas „Malaysia Airlines“ir jam nekyla dvejonių dar kartą pasinaudoti šių oro linijų paslaugomis.
Šioje istorijoje kyla viena problemėlė – nėra jokių įrodymų, kad M.Jonge pirko ar rezervavo bilietus bent į vieną iš tų skrydžių. Jo stebuklingas išgyvenimas tėra internetinės erdvės išpūstas muilo burbulas, ir vos keli žmonės patikrino, ar ši informacija yra teisinga.
Suklumpa ir žiniasklaida
Žiniasklaidai kyla vis daugiau nesklandumų su MH17 reisu skridusiu lėktuvu. Antradienį „Sky News“žurnalistas Colinas Brazieras atsiprašė, kad apieškojo vaiko lagaminą sudužimo vietoje. Pirmadienį olandų laida „EeVandaag“ atsiprašė už savo žurnalistę Caroline van den Heuvel, kuri vartė vienos aukos dienoraštį ir perskaitė nedidelį fragmentą garsiai.
Žiniasklaidoje buvo pranešama, kad šio skrydžio metu žuvo net 100 AIDS mokslininkų, kurie skrido į tarptautinę konferenciją Melburne, Australijoje. Tai buvo širdį veriantis įvykis, apie kurį rašė visi gerą reputaciją turintys leidiniai, tokie kaip „Sydney Morning Herald“, „the Guardian“. Visi leidiniai jau po mirties paaukštino aukas pareigose, jie tapo „pagrindiniais AIDS tyrėjais“, taip pat juos apibūdino ir prezidentas Barakas Obama savo pranešime liepos 18 dieną.
Kiekvieno žmogaus gyvybė yra svarbi, tačiau šimto AIDS tyrinėtojų mirtis – tų, kurie pasišventė kitų žmonių besąlygiškam gydymui – būtų dvigubai skaudesnė. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad tiek daug mokslininkų žuvo šios katastrofos metu. AIDS konferencijos organizatoriai paskelbė, kad 6 atstovai skrido MH17, tarp jų ir gerbiamas mokslininkas Joep Lange, kurio visi gedi. Kiti buvo jo partneriai – vienas viešųjų ryšių asistentas, trys dirbo olandų ŽIV/AIDS bendruomenėse ir Glenn Thomas, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.
Nėra aišku iš kur pasklido šie gandai, bet galima numanyti, kad žurnalistai tai perskaitė „Twitter“ tinkle, kur AIDS konferencijos dalyviai ankstyvą penktadienio rytą kalbėjo net apie 108 žuvusiuosius. Dauguma portalų šios klaidos vis dar neištaisė.
Truputį pagražino istoriją
Kažkas panašaus įvyko ir su M.Jonge istorija, apie kurią žurnalistai tiesos nesužinos, nes jis atsisakė kalbėti šia tema.
„Iš pagarbos žuvusiems, nemanau, kad derėtų išaukštinti mano istoriją. Aš to nenorėjau ir nesikreipiau į žiniasklaidą,“ - savo internetiniame dienoraštyje rašė M.Jonge.
Viskas prasidėjo nuo olandų regioninės „RTV Oost“ televizijos, kuri kalbino vaikiną po to, kai šis paskelbė „Twitter“ tinkle „Jeigu būčiau išskridęs šiandien, tuomet...“.
M.Jonge interviu pasakojo, kad ketino skristi MH17 reisu, nes tik tą dieną jo mama ir draugas galėjo jį nuvežti į Amsterdamo Šipolio oro uostą. Jis jokio bilieto dar nebuvo nusipirkęs ir nusprendė į Kvala Lampūrą skristi pigesnėmis oro linijomis su persėdimu.
Istorija, kad M.Jonge turėjo skristi ir kovo mėnesį dingusiu lėktuvu MH370 yra dar miglotesnė. „RTV Oost“ duomenimis, M.Jonge skrido tą pačią dieną iš Kvala Lampūro į Tapėjų. Jis keliavo net ne ten, kur MH370 reisu skridęs lėktuvas – Pekiną.
„Aš galėjau būti tame lėktuve,“ - žurnalistui pasokojo M.Jonge.
M.Jonge negalėjo būti tame lėktuve, nes jis keliavo į Tapėjų, kuris yra 2500 kilometrų nuo Pekino, ir jam tektų skristi su persėdimu iki Tapėjaus.
Vienintelis dalykas, kuris nutiko tą dieną – M.Jonge buvo Kvala Lumpūro oro uoste. Olandų televizijai jis pasakojo, kad jis išskrido valanda anksčiau, nei MH370 reisu skridęs lėktuvas ir, kad oro uoste jis šnekučiavosi su to lėktuvo keleiviais.
Šis sujudimas nėra vien M.Jonge kaltė. Jis kalbėdamas su žurnalistu tikriausiai truputėli pagražino įvykius kovo mėnesį, ką padarytų daugelis, tačiau jis nesuvokė, kad tokia istorija gali pasklisti visame pasaulyje vos per vieną naktį. Dabar jis atsisako komentuoti, nes supranta, kad uždavus vos vieną klausimą visa istorija gali subliukšti.
Didžiausia problema kyla žiniasklaidoje, kur niekas nesistengia patikrinti faktų ir įsitikinti, ar istorijos nėra išgalvotos.
Parengė Julija Melkova
