Kampaniją prieš Italijos užsienio reikalų ministrės F.Mogherini paskyrimą į šias pareigas vykdo Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Jos – aktyviausios griežtų sankcijų Kremliui šalininkės Europos Sąjungoje.
Valstybių grupės pastangas dalis ES šalių ėmė remti po to, kai F.Mogherini praėjusią savaitę pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į spalio mėnesį Milane vyksiantį ES ir Azijos vadovų susitikimą. Tuo tarpu kitos ES narės laiko F.Mogherini puikia pamaina Catherine Ashton.
Nesutaria ir dėl kitų postų
Nesutarimai dėl to, kas atsisės į C.Ashton kėdę, aiškėja prieš pat trečiadienio susitikimą. Bijoma, kad nebus pasiektas bendras sutarimas ir dėl kitų aukščiausių ES postų, ypač dėl to, kas pakeis Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel skatina priimti „paketinį“ susitarimą dėl visų postų ir išreiškė norą matyti Danijos ministrę pirmininkę Helle Thorning-Schmidt Vadovų Tarybos pirmininko kėdėje.
Tačiau kanclerės ir Jungtinės Karalystės palaikoma kandidatė neįtinka prancūzams, kurie teigia, kad Vadovų Tarybos posto neturėtų užimti šalies, kuri nepriklauso eurozonai, atstovė.
„Mes neturime nieko prieš jos asmenybę, tačiau kas tada pirmininkautų eurozonos susitikimams?- kalbėjo aukšto rango Prancūzijos pareigūnas. - Problema yra politiniame įvaizdyje, kuris susikuria. Nacionalinis Frontas iškart imtų šaukti, kad euras valdomas kažkieno už eurozonos ribų“.
Kaltina patirties trūkumu
Per savaitgalį F.Mogherini paramą nusprendė išreikšti jos pažiūras palaikantys politikai. Pasak dviejų ES pareigūnų, Europos centro kairės lyderiai, įskaitant Italijos ministrą pirmininką Matteo Renzi ir Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą, sutarė ją paremti.
Tačiau Europos Parlamente stiprėja opozicija, kuri gali pasinaudoti savo balso teise ir kelią Italijos politikei užkirsti. Labiausiai tam priešinasi centro dešinės blokas, kuris tikina, kad F.Mogherini, Italijoje užsienio reikalų ministrės pareigas einančiai tik nuo šių metų vasario, trūksta patirties ir politinio svorio.
„Ar renkatės sugebėjimus ir patirtį, ar politinę spalvą ir lytį?“ – kėlė klausimą vienas iš centro dešinės lyderių, prieštaraujantis F.Mogherini kandidatūrai.
H.Van Rompuy, kuris vadovauja vykstančioms deryboms, valstybių delegacijoms sakė, kad jos privalo sutarti dėl įgaliotinio užsienio reikalams posto ketvirtadienį vyksiančiose derybose, nes kandidatas taps ir naujai išrinktos Europos Komisijos nariu.
Tikisi vieningo sprendimo
Jeanui-Claude'ui Junckeriui, numanomam komisijos pirmininkui, reikia, kad dėl visų 28 komisarų būtų susitarta iki vasaros pertraukos, kad rugsėjį jau galima būtų rengti patvirtinimo posėdžius.
Nors ES sutartyse numatyta, kad ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams skyrimui užtenka kvalifikuotas Vadovų Tarybos balsų daugumos, H.Van Rompuy šalių delegacijoms kalbėjo, kad tikisi vieningo sutarimo.
Diplomatai mano, kad jei F.Mogherini postas skirtas nebus, tai užkirs kelią ir dviems griežtą politiką Rusijos atžvilgiu turintiems kandidatams - Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui ir Švedijos užsienio reikalų ministrui Carlui Bildtui.
Liktų vienintelė kandidatė, ES humanitarinės pagalbos komisarė ir Pasaulio banko veteranė Kristalina Georgieva, dėl kurios galbūt sutartų visi Vadovų Tarybos nariai.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
