Australijos transporto saugumo biuras savo 55 puslapių ilgio pranešime tvirtina, kad tyrėjai šiuos spėjimus padarė išnagrinėję, kokios sąlygos orlaiviuose buvo kitų, nelaimingai pasibaigusių skrydžių, metu. Tiesa, jokių konkrečių įrodymų iš paties Malaizijos lėktuvo apie tai nėra.
Lėktuvo paieškos buvo sukoncentruotos į vieną plotą, kuris nustatytas pagal orlaivio skrydžio kryptį, vietą, kurioje nutrūko palydovinis signalas ir kelias kitas mistiško skrydžio detales. Manoma, kad lėktuvas Indijos vandenyne nukrito piečiau nuo jau apieškoto ploto.
Šios naujos išvados pasirodė daugiau nei po šimto dienų, kai orlaivis Boeing 777, kuriuo keliavo 239 keleiviai ir įgula, pakilo iš Kvala Lumpūro ir dingo nepasiekęs skrydžio tikslo – Pekino oro uosto.
„Labai labai tikėtina, kad orlaivis skrido valdomas autopiloto, kitaip jis nebūtų galėjęs sekti nustatyto maršruto,“- kalbėjo Australijos premjero pavaduotojas Warrenas Trussas.
Tyrėjai apie paslaptingąjį skrydį kol kas turi surinkę labai nedidelį kiekį informacijos. Manoma, kad lėktuvas nukrypo tūkstančius kilometrų nuo planuoto maršruto ir galiausiai sudužo kažkur Indijos vandenyne.
Iš pradžių lėktuvo ieškota vietoje, kur neva buvo girdėti „juodosios dėžės“ skleisti akustiniai signalai. Vėliau paaiškėjo, kad šie garsai buvo visiškai nesusiję su dingusiu lėktuvu.
Dabartinė paieškų vieta vykdoma piečiau nuo jau ištirto ploto, teritorijoje, kuri nutolusi nuo Australijos šiaurės vakarinių krantų per 1,6 tūkst. kilometrų. Šioje atokioje vietoje, kurioje orlaivis paskutinį kartą siuntė signalą palydovui, dažnai siaučia stiprūs vėjai ir kyla didžiulės bangos. Čia vandenyno gylis kai kur siekia 5 kilometrus.
Naujas paieškos etapas turės prasidėti rugpjūčio mėnesį ir truks metus. Bus išnaršyta 60 tūkst. kvadratinių metrų plotas. Šie darbai kainuos apie 56 mln. JAV dolerių ir tai bus brangiausia paieška aviacijos istorijoje.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
