Ketvirtadienis Lenkijoje buvo ne darbo diena, bet premjeras Donaldas Tuskas aštuntą valandą ryto surengė spaudos konferenciją, siekdamas nuraminti aistras, kilusias po naktį vykusio pareigūnų susirėmimo su žurnalistais iš žurnalo „Wprost“ – jo redakcija buvo šturmuota.
Premjeras pareiškė, jog Vidaus saugumo agentūros (VSA) akcija prieš žurnalistus buvo nederama, tačiau atmetė reikalavimus atsistatydinti, kartu pripažindamas, kad gali tekti skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Sukinėjo rankas redaktoriui
VSA agentų ir žurnalistų susirėmimas įvyko žurnalo „Wprost“, paskelbusio vyriausybę demaskuojančius įrašus, redakcijoje.
Trys agentai į redakciją atvyko trečiadienį per pietus ir pareikalavo pateikti turimus slaptus įrašus.
Žurnalo vadovybė atsisakė tai padaryti, teigdama, jog įstatymas jiems leidžia neišduoti savo informatorių.
Vakarop agentai vėl atvyko – šį kartą jų buvo dešimt – ir pateikė prokuroro nurodymą atiduoti įrašus, būtinus neteisėto klausymosi baudžiamojoje byloje.
„Wprost“ redaktorius Sylwestras Latkowskis atsisakė vykdyti nurodymą ir priminė, kad Spaudos laisvės įstatymas turi didesnę įstatyminę galią nei prokuroro įsakas.
Saugumiečiai atsisakė išeiti iš redakcijos patalpų ir pradėjo kamantinėti žurnalistus, reikalaudami bendradarbiauti minėtoje byloje ir baugindami teisine atsakomybe.
Prieš vidurnaktį saugumiečiai nusprendė atimti iš redaktoriaus S.Latkowskio nešiojamąjį kompiuterį ir pradėjo jam sukinėti rankas.
Pagalbos šauksmą išgirdę kiti žurnalistai išlaužė redaktoriaus kabineto duris ir grumdamiesi apgynė S.Latkowskį.
Kilo pasipiktinimas
„Wprost“ darbuotojai saugumiečių vizitą transliavo tiesiogiai internetu, todėl grumtynių vaizdai sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą.
Į redakciją skubiai atvykę kiti žiniasklaidos atstovai paskelbė bendrą peticiją.
Joje pareigūnai buvo apkaltinti vykdantys politinį užsakymą – esą bandyta užčiaupti kritikuojančią spaudą.
Peticiją pasirašė keliasdešimt garsiausių vietos žurnalistų, o kreipimesi yra tvirtinama, kad tai pirmas toks policijos įsiveržimas į redakciją po socializmo eros žlugimo Lenkijoje.
Vidaus reikalų eksministras ir buvęs generalinis prokuroras Januszas Kaczmarekas minėtą policijos akciją pavadino kompromituojančia.
Jis priminė, kad VSA buvo sukurta kovoti su terorizmu, o žurnalo „Wprost“ bylos atveju privalėjo žurnalistus paprasčiausiai išsikviesti pokalbio į prokuratūrą.
J.Kaczmarekas priminė, kad už nelegalius įrašus bausmė yra mažesnė negu už alimentų nemokėjimą.
Tad saugumiečių siuntimas į redakciją esą buvo pagrįstas vien politiniais interesais.
Dar daugiau kritikos pažėrė opozicijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Jis pareiškė, kad spaudos laisvė yra vienas demokratijos ramsčių.
J.Kaczynskis nepraleido progos paraginti visas šalies politines bei visuomenines jėgas susivienyti atstatydinant vyriausybę.
Skelbs naujus įrašus
„Wprost“ neišsigando ministro pirmininko bei saugumo šantažo ir pažadėjo pirmadienį paskelbti kitus ministrus demaskuojančius įrašus.
Spėjama, kad minėtus įrašus kažkas padarė valdžios elito pamėgto restorano „Sova ir draugai“ VIP salėje.
Pirmi paviešinti įrašai atskleidė dviejų ministrų politinės korupcijos sandėrius.
Vidaus reikalų ministro Bartlomiejaus Sienkiewicziaus pokalbis su Lenkijos centrinio banko (CB) vadovu Mareku Belka apžvalgininkams asocijavosi su Italijos mafijos sandėriais.
Ministras prašė bankininko, kuris pagal įstatymą privalo nesikišti į politiką, padėti nugalėti opozicinę Teisės ir teisingumo partiją (TTP) ir pagerinti Piliečių platformos partijos (PPP) įvaizdį prieš Seimo rinkimus išleisdamas į apyvartą papildomą kiekį pinigų.
Už tai atsidėkodamas B.Sienkiewiczius pažadėjo priimti prašomas CB įstatymo pataisas ir atšaukti M.Belkos nemėgstamą finansų ministrą Jaceką Rostowskį.
Netrukus po šio pokalbio J.Rostowskis buvo atšauktas, o Seimui buvo pateiktas siūlymas priimti CB įstatymo pataisas, suteikiančias didesnę laisvę disponuojant lėšomis.
Antrasis įrašas įamžino tuomečio transporto ministro Slawomiro Nowako pokalbį su finansų viceministru, buvusiu generaliniu finansinės informacijos inspektoriumi Andrzejumi Parafianowicziumi.
Ministras inspektoriui skundėsi, kad mokesčių kontrolieriai pradėjo tikrinti, ar jo žmona odontologė neslepia pajamų, nes nuolat teigia negaunanti jokio pelno.
Ministro pašnekovas pranešė, kad „užblokavo“ netinkamą informaciją, todėl prokuratūra dabar ėmė aiškintis, ką reiškia minėtas užblokavimas.
Nelaukdamas tyrimo išvadų D.Tuskas nurodė A.Parafianowiczių atleisti iš valstybinės naftos ir dujų gavybos kompanijos PGNiG vicedirektoriaus pareigų.
D.Tusko karjeros saulėlydis?
Visuomenę labiausiai papiktino tai, kad premjeras nubaudė vien A.Parafianowiczių, bet paliko poste savo mėgstamą VRM vadą B.Sienkiewiczių.
Tai sukėlė įtarimų, kad šis ministras į derybas su M.Belka vyko premjero nurodymu. Premjeras ne tik neatstatydino B.Sienkiewicziaus, bet ir nurodė jam ištirti „Wprost“ paskelbtų įrašų legalumą.
Apžvalgininkai tokį sprendimą pavadino pasityčiojimu iš teisingumo, mat bylą tirti buvo pavesta pagrindiniam bylos įtariamajam.
D.Tuskas nesėkmingai bandė įtikinti, kad slapti įrašai prilygsta sąmokslui prieš vyriausybę, ir prokuratūra bei saugumas turi susitelkti į įrašų užsakovų bei darytojų paieškas, o ne į įrašų turinio analizę.
Žiniasklaida tokius tvirtinimus pavadino veidmainyste, nes būdamas opozicijoje D.Tuskas girdavo panašius įrašus, demaskuojančius tuometinę valdžią.
Vienas garsiausių šalies politologų, Stepono Batoro fondo pirmininkas Aleksandras Smolaras pareiškė, kad skandalas liudija dabartinės D.Tusko karjeros saulėlydį.
Šis politikas esą pats sau paspendė spąstus, nes iš partijos pašalino visus išmintingus konkurentus, visą valdžią ir atsakomybę sutelkdamas savo rankose, o kaip pagalbininkus kviesdamas vidutinybes.
Anot politologo, D.Tuskas norėtų kuo greičiau perimti visus kompromituojančius įrašus ir nutraukti skandalą, bet aiškėja, kad tai nepavyks, ir vyriausybei gresia paralyžius.
Kad pirmalaikiai rinkimai neišvengiami, esą liudija vyriausybės koalicijos partnerių, Valstiečių partijos, perėjimas į D.Tusko kritikų gretas.
Kad situacija rimta, liudija ir B.Sienkiewicziaus prisipažinimas, jog jo politinė karjera jau akivaizdžiai baigėsi.
