52 metų Johannas Westhauseris patyrė
galvos traumą per akmenų griūtį birželio 8-ąją ir nebegalėjo
savo jėgomis iškopti į paviršių, nes kelias atgal vedė per
stačius šulinius ir ankštas landas.
Vienas iš jo bendražygių per 10 valandų sugrįžo į
paviršių ir iškvietė pagalbą, o kiti ekspedicijos nariai liko po
žeme.
Gelbėjimo operacija užsitęsė taip ilgai todėl, nes
sužeistasis nebegalėjo pastovėti, o grįžtant atgal reikėjo
įveikti sunkiai praeinamus horizontalius ir vertikalius tunelius.
„Jis paliko urvą 11 val. 44 min. vietos (12 val. 44 min.
Lietuvos) laiku“, – sakė gelbėjimo tarnybos atstovas,
pridūręs, kad sužeistuoju dabar rūpinasi medikai.
Apie 70 gelbėtojų buvo nusileidę į urvą, mėgindami
ištraukti nukentėjusįjį, o kitos komandos, įskaitant gydytojus,
laukė paviršiuje, pranešė gelbėjimo tarnyba.
Toje operacijoje, vykusioje aukštai kalnuose netoli sienos su
Austrija, dalyvavo speleologai profesionalai, medikai ir
sraigtasparnių įgulos iš Vokietijos, Austrijos, Italijos,
Šveicarijos ir Kroatijos.
Ryzendingo urvas, esantis į šiaurę nuo Berchtesgadeno miesto,
buvo atrastas tik praeito amžiaus 10-o dešimtmečio viduryje, o jo
tyrimai ir kartografavimas pradėti tik 2002 metais.
Bavarijoje netoli sienos su Austrija esanti urvų sistema
nusileidžia į 1 148 metrų gylį, o jos tunelių, šulinių ir
kamerų bendras ilgis didesnis nei 19,2 kilometro.
Iš vietos, kur įvyko nelaimė, į paviršių paprastai tenka
kopti apie 12 valandų.
