Dienraštis netiesiogiai apkaltino slaptąsias tarnybas ir valdančiuosius politikus suklastojus įtarimus profesoriui tik tam, kad pagerintų vyriausybės ir saugumiečių įvaizdį.
Prieš keturis mėnesius Krokuvoje prasidėjęs teismo procesas esą vis panašesnis į farsą. Mat aiškėja, kad B.Kwiecienis ne tik nebūtų gebėjęs susprogdinti Seimo, bet ir buvo atsisakęs tokio ketinimo.
Be to, paaiškėjo, kad visi tariamo teroristų vado pagalbininkai buvo slapti saugumo agentai ir kažkodėl patys kurstė profesorių rengti pasikėsinimus.
„Gazeta Wyborcza“ teigimu, tariamo teroristo suėmimas turėjo pagerinti valdančiųjų ir Saugumo tarnybos reputaciją, pašlijusią po finansinės piramidės „Amber Gold“ griūties.
Areštą išgyrė pats premjeras
Ramiai gatve einantį Žemės ūkio universiteto Chemijos ir fizikos fakulteto dėstytoją B.Kwiecienį Vidaus saugumo agentūros (VSA) sekliai Krokuvos centre ant žemės paguldė 2012 metų lapkričio 9-osios vidurdienį.
Tą pačią dieną VSA vadovybė surengė spaudos konferenciją ir paskelbė, kad areštuotas mokslininkas planavo pasikėsinimus į prezidentą, premjerą ir Seimą.
Teroristas esą ketino keturiomis tonomis sprogmenų prikrautu automobiliu taranuoti Seimo sieną ir susisprogdinti kaip tik tuo metu, kai posėdyje dalyvaus aukščiausi šalies vadovai.
B.Kwiecienio sulaikymo akciją išgyrė pats premjeras Donaldas Tuskas, o VSA vadovai plačiai pasakojo apie tai, kokia rimta grėsmė buvo iškilusi kraštui.
Agentai gyrėsi, kad radikalių dešiniųjų pažiūrų B.Kwiecienio planus užuodė prieš kelerius metus, o areštuoti jį neva ryžosi išsigandę, jog per Nepriklausomybės dienos minėjimą lapkričio 11 dieną akademikas Varšuvoje gali susprogdinti bombą.
Saugumiečiai teigė, kad dėstytojas buvo sutelkęs bendraminčių grupę, sukaupęs ginklų ir bombai reikalingų chemikalų, o iki tragedijos buvo likęs vos vienas žingsnis.
Realybė – visai kitokia
Tačiau „Gazeta Wyborcza“ paviešino, kad B.Kwiecienis greičiausiai buvo ne užsimaskavęs teroristas, o premjero ir prezidento nemėgstantis plepys.
Kad esą nepatriotišką Seimą reikėtų susprogdinti, dėstytojas atvirai rašė internete, todėl juo ir susidomėjo saugumiečiai.
Ginklais besižavintis dėstytojas iškabino skelbimus, kad rengia paskaitas apie sprogdinimus, bet vieninteliai du atėję studentai išsigando jo kalbų apie Seimo sunaikinimą ir pasitraukė.
Galiausiai į sprogmenų gamybos kursus užsirašė tik keturi saugumiečiai.
Netrukus jie kažkodėl ėmė kurstyti B.Kwiecienį nužudyti garsią žurnalistę, Varšuvos merę ar prezidentą.
Dėstytojas iš pradžių pritarė planams sprogdinti Seimą, tačiau likus mėnesiui iki suėmimo atsisakė tokio ketinimo.
B.Kwiecienis turėjo leidimą dirbti su cheminėmis medžiagomis, bet nebuvo užsakęs nei bombai reikalingų keturių tonų salietros, nei automobilio sprogmenims gabenti.
Teisininkas Maciejus Burda įsitikinęs, kad B.Kwiecienį buvo galima apkaltinti tik dėl internete skelbiamų kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir grasinimų Lenkijos valdžiai, o dėl pasikėsinimo rengimo – ne.
B.Kwiecienis virtualiojoje erdvėje prezidentą Bronislawą Komorowskį ir premjerą D.Tuską išvadino galvijais, o dėl ekonominės krizės šalyje kaltino tarptautinį žydų sąmokslą.
Atšaukė teroristo statusą
VSA toliau tvirtina, kad B.Kwiecienis galėjo sukelti tragediją, panašią į tą, kurią Norvegijoje įvykdė dešinysis radikalas Andersas Behringas Breivikas, iššaudęs 77 tautiečius.
Bet teisme kaltinimai B.Kwiecieniui ėmė bliūkšti. Todėl kalėjimo vadovybė iš ypatingiems nusikaltėliams skirtos vienutės perkėlė dėstytoją į bendrąją smulkių prasižengėlių kamerą.
Teisme kaip liudytojai apklausti B.Kwiecienio bendradarbiai ir mokslo kolegos tvirtina, kad jis neslėpė kritikos dabartinei vyriausybei, tačiau buvo neatsargus plepys, o ne teroristas.
Manoma, kad B.Kwiecienis netrukus bus išteisintas ir prisiteis solidų atlygį už šmeižtą.
Būdas įvaizdžiui pagerinti
Viešai kalbama, kad B.Kwiecienio suėmimas vyriausybei ir VSA – būdas pagerinti savo įvaizdį. Tokios kampanijos esą ypač reikėjo žlugus finansų piramidei „Amber Gold“.
Ši bankrutavusi įmonė pradangino kelis šimtus milijonų zlotų, kuriuos kompanijai patikėjo smulkieji investuotojai ir paprasti žmonės. Nukentėjusieji kaltino valstybines finansų kontrolės tarnybas ir VSA laiku neatskleidus aferistų.
Skandalas skaudžiai kirto ir premjero D.Tusko reputacijai – paaiškėjo, kad jo sūnus Michalas dirbo antrinėje „Amber Gold“ bendrovėje.
