Rusijos socialiniuose tinkluose jau plinta apsišaukėlių „veteranų“ nuotraukos, kurios užfiksuoti asmenys, įvairius ordinus bei uniformas įsigiję pas kolekcininkus. Įdomu ir tai, kad jie drįsta dalyvauti veteranų šventėse ir netgi pasakoti apie neva savo nuopelnus, kurių niekuomet nebuvo.
Juo demaskavo tinklaraštinikas Maksimas Šemarovas. Pateikiame sutrumpintą jo pasakojimą.
Šiais laikais Rusijoje mažai kas žino, ką reiškia vienoks ar kitoks ordinas ir už ką jis iš tiesų yra įteikiamas.
Pats garsiausias demaskuotas veikėjas – apsivilkęs armijos generolo uniformą. Po akimi - mėlynė. Dešinėje krūtinės pusėje prisegti ordinai liudija, kad tai – generolas saugumietis. Ant uniformos - ordinas su F.Dzeržinskio atvaizdu, specialaus KGB SSRS poskyrio ordinas, tačiau nė vieno, bylojančio apie aukštosios karo mokyklos baigimą. Kaip įmanoma nusipelnyti tokio aukšto rango neturint aukštojo išsilavinimo?
Ant uniformos blizga aukso žvaigždės medaliai, įteikti SSRS didvyriams, už žygdarbius karo ar taikos metais. Per visą imperijos laikotarpį dukart SSRS didvyriais tapo 154 žmonės. Iš jų gyvi yra 27 (24 kosmonautai ir 3 pilotai).
Toliau – dar geriau. Po aukso žvaigždės medaliais – ordinų šūsnis. Štai, pavyzdžiui, V.Lenino ordinų šis „generolas“ turi net 7. Tiesa, 7 kartus šį ordiną yra gavę tik 3 žmonės. Ir vėlgi – nė vieno iš jų tarp gyvųjų seniai nebėra.
Akį patraukia ir Aleksandro Neviškio ordinas. Žinoma, pakabintas jis visai ne vietoje. Ir vėl iškyla klausimas: Kaip gi čekistas galėjo gauti ordiną, kuriuo pagerbiami Raudonosios armijos karo vadai?
Šalia – 3 spalio revoliucijos ordinai. Apie tris kartus šiuo ordinu pagerbtą žmogų niekas negirdėjo.
Na, o toliau gilintis tiesiog nebuvo noro. Akivaizdu, kad šis asmuo – tikrai ne tas, kuo dedasi esąs.
Gausybės ordinų apžavėtas jaunimas, susirinkęs į Pergalės dienos paradą, klausėsi šio tariamo „veterano“ kalbų, nė nesuvokdami, kad garbingo amžiaus vyras apsukriai kabina makaronus jiems ant ausų.
Vienas jaunuolis negalėjo nuslėpti susižavėjimo: „Kaip gi man pasisekė, kad turėjau progą savo akimis išvysti tikrą didvyrį!“
Tiesa, tariamas didvyris nesivargino pasakoti apie savo nuopelnus. Jis mieliau kalbėjo apie Boriso Jelcino „antrininkus“ ir jų darbo metodus, kurie anuomet pakenkė šaliai. O kad nepamestų minties ir neprarastų įkvėpimo, šalia stoviniuojantis asistentas „veteranui“ reguliariai paduodavo vienkartinė stiklinaitė, kurioje – 50 gramų degtinės. Daugiau negalima – apsvaigs.
Antrasis generolo asistentas buvo apsirengęs oro desantinės kariuomenės vado uniforma. Jo darbas – vis įsiterpti į pokalbį ir nukreipti „generolą“ tinkama linkme. Apie asistento ordinus kalbėti nė nesinori – šie buvo prisegti netinkama tvarka. Kaip įmanoma tapti pulkininku ir nė nežinoti, kokia tvarka ant uniformos yra segami ordinai?
