A.Lukašenka šią poziciją išsakė per Minske antradienį
vykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir
Kazachstano vadovu Nursultanu Nazarbajevu.
Per iki nakties užsitęsusias derybas A.Lukašenka kelis kartus
priminė, kad Eurazijos Sąjunga turėtų būti oficialiai įkurta
2015 metų sausio 1 dieną, tačiau „nesureguliuotų klausimų
sąrašas kelia nerimą“, rašo įtakingas Rusijos verslo
dienraštis „Kommersant“.
Pasak Baltarusijos lyderio, ekspertai siūlo pasirašyti sutartį
dėl tos sąjungos įkūrimo, palikus neišspręstus kai kuriuos
esminius klausimus.
„Turi egzistuoti visavertė muitų sąjunga – be jokių
apribojimų, juo labiau energetikos išteklių srityje. Novatoriški
susitarimai, numatyti įgyvendinti per 10 metų, atrodo keistai ...
Tuomet reikia ir Eurazijos Sąjungą kurti po 10 metų“, – sakė
A.Lukašenka.
Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos per šį susitikimą
tikėjosi išspręsti trijų valstybių vadovai – ar reikia
išlaikyti tarifinius ir netarifinius suvaržymus Rusijos prekių
eksportui, pirmiausiai naftos tiekimui Baltarusijai.
Tie suvaržymai turėtų būti panaikinti nuo 2015 metų, tačiau
toks žingsnis gali atnešti didelių nuostolių Rusijos biudžetui.
Kaip rodo Rusijos finansų ministerijos duomenys, tie nuostoliai
gali siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių (74,7 mlrd. litų), jeigu
bendrovės pradės eksportuoti prekes per partneres Baltarusijoje.
Pasak Eurazijos ekonominės komisijos kolegijos pirmininko Viktoro
Christenkos, Rusija ir Baltarusija iki šių metų pabaigos turi
išspręsti šį ginčą dvišalėse derybose, o vėliau aptarti
vieningosios naftos ir dujų rinkos, kurią planuojama įkurti iki
2025 metų, veiklos sąlygas.
Eurazijos Ekonominė Sąjunga, kaip planuojama, turi pakeisti
mažiau įpareigojančią Eurazijos muitų sąjungą, kurią Rusija su
dviem minėtomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis įkūrė
siekdama suformuoti laisvosios prekybos zoną, galinčią konkuruoti
su 28 nares turinčia Europos Sąjunga.
V.Putinas užsimojo įkurti postsovietinėje ekonominėje erdvėje
sąjungą, prie kurios kada nors galėtų prisijungti kitos šalys,
tokios kaip Turkija ir Indija.
Tačiau šiam uždaviniui, kuris turėjo tapti V.Putino
trečiosios kadencijos Kremliaus vadovo poste pagrindiniu projektu,
skaudų smūgį sudavė Ukrainos nusigręžimas nuo Maskvos.
