Kremliui perėmus kontrolę Ukrainai priklausančiame Juodosios
jūros pusiasalyje ir sutelkus dešimtis tūkstančių karių prie
Ukrainos rytinių sienų, Europoje daugelis neramiai prognozuoja, kad V.Putinas okupuos kaimyninės šalies rytinę dalį.
Tačiau sunkiai sukalbamas Rusijos lyderis atrodo labiau linkęs
žaisti diplomatinį katės ir pelės žaidimą su Vakarų šalimis,
kurstydamas įtampą savo pažadais ginti rusakalbius Ukrainos rytuose, tačiau kol kas neįgyvendindamas savo grasinimų.
Buvusi Ukrainos šeimininkė Rusija dabar spaudžia Kijevą ir jo
sąjungininkus Briuselyje bei Vašingtone suteikti didesnes galias
šalies rytiniams regionams, pereinant prie federacinės valstybės
modelio, bei suteikti valstybinės kalbos statusą rusų kalbai.
Tačiau į akis krenta, kad Kremlius neišsakė palaikymo
prorusiškiems kovotojams, kurie pastarosiomis dienomis užiminėjo vyriausybinius pastatus svarbiuose rytų Ukrainos miestuose ir skelbė tuos regionus suvereniomis „liaudies respublikomis“.
Veikiausiai siųsdamas signalą, jog nenori gilinti konfrontacijos
su Vakarais, V.Putinas trečiadienį išreiškė viltį, kad
ateinančią savaitę planuojamos keturšalės derybos su Europos
Sąjunga, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Ukraina duos teigiamų rezultatų.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas pasiuntė laišką 18 Europos
šalių, perkančių dujas iš Rusijos, lyderiams, perspėdamas, kad
Maskva gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Ukrainai, jeigu Kijevas neapmokės 2,2 mlrd. JAV dolerių (5,49 mlrd. litų) sąskaitos. Toks žingsnis taip pat sutrikdytų dujų tranzitą per Ukrainą į Europą.
Tačiau jis taip pat užsiminė, kad Maskva ir Briuselis gali
bendradarbiauti, atkurdami pašlijusią Ukrainos ekonomiką. Toks
pareiškimas gali būti dar vienas V.Putino mėginimas kiek
žengtelėti atgal nuo karinės konfrontacijos slenksčio.
„Krymo scenarijaus pasikartojimo nebus“, – naujienų
agentūrai AFP sakė analitinio instituto „Political Expert Group“
vadovas Konstantinas Kalačiovas.
Maskva tikriausiai apsiribos tik logistine ir moraline pagalba
prorusiškiems separatistams, pridūrė jis.
Valdomas chaosas
Rytų Ukrainos okupacija, kur dauguma gyventojų nepalaiko
atsiskyrimo nuo Kijevo, susijusi su milžiniška politine ir ekonomika rizika, sako analitikai.
ES ir JAV jau paskelbė tikslines sankcijas kai kuriems
artimiausiems V.Putino sąjungininkams.
JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ir jų sąjungininkai turėtų ruoštis griežtinti sankcijas, jeigu Rusija toliau eskaluos krizę Ukrainoje.
Naujos Vakarų sankcijos gali būti nutaikytos į visą Rusijos
politinį elitą ir skaudžiai smogti stringančiai tos šalies
ekonomikai.
Jau dabar prognozuojama, kad Krymo aneksija smarkiai sulėtins
Rusijos ekonomiką, sumažins bendrąjį vidaus produktą ir
suintensyvins kapitalo nuotėkį.
Pasaulio banko vadovas Jimas Yong Kimas irgi
perspėjo, kad ši krizė smarkiai paveiks Rusiją ir šiais metais
sukels recesiją.
„Tai labai rimtas klausimas Rusijai – labai rimta problema jos
augimo perspektyvoms, – Jimas Yong Kimas ketvirtadienį sakė žurnalistams Vašingtone. – Taigi, mes tiesiog raginame visas šalis tęsti derybas ir rasti taikias priemones judėti į priekį.“
Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrai ir centrinių bankų
valdytojai vėliau surengė trumpą susitikimą, kuriame buvo aptarta
padėtis Ukrainoje, „jos finansavimo poreikiai ir tarptautinis
atsakas“.
Daugelis ekonomistų ir investuotojų Ukrainos rytinę dalį ir
jos neturtingą Donbaso regioną, kuriame išvystyta akmens anglių
kasybos pramonė, tikriausiai laikys nauju ekonomikos stabdžiu, o ne privalumu.
„Bet kokia karinė operacija pietryčiuose (kurios taip bijo
Vakarai) atrodo nepelninga ir nebūtina“, – rašoma Rusijos verslo
dienraščio „Vedomosti“ vedamajame, kuriame perspėjama dėl
„milžiniškų naujų Rusijos biudžeto išlaidų“.
Carnegie centro Maskvoje analitikas Aleksejus
Malašenka daro panašią išvadą, sakydamas, kad sprendimas
pasiųsti karius į rytų Ukrainą būtų „kvailumo viršūnė“.
„Jie (Kremlius) jau pajuto, kad nuėjo per toli, kad rizika –
milžiniška“, – jis sakė AFP.
Vakarų šalims ir Maskvai mėginant patraukti Ukrainą į savo
pusę, santykiai tarp abiejų stovyklų pasiekė didžiausias žemumas
nuo Šaltojo karo.
Šią krizę išprovokavo Ukrainos prezidento Viktoro
Janukovyčiaus pernai lapkritį netikėtai priimtas sprendimas atmesti plačios politinės ir ekonominės asociacijos sutartį su ES,
spaudžiant Maskvai.
Įsiplieskus masiniams provakarietiškų aktyvistų protestams,
kurie per tris mėnesius peraugo į kruvinus susirėmimus,
V.Janukovyčius buvo nuverstas ir pabėgo į Rusiją.
Nesugebėjusi užtikrinti, kad visa Ukraina tvirtai liktų Maskvos
įtakos zonoje, Rusija sieks išlaikyti savo politinėje ir
ekonominėje orbitoje bent kaimyninės šalies rytinius regionus, ten
kurstydama nestabilumą.
„Tai bus nesiliaujančio „valdomo chaoso“ scenarijus, –
pažymėjo K.Kalačiovas. – Maksimali programa – paversti Ukrainą revoliucijos, demokratijos, daugiapartinės sistemos ir europinio pasirinkimo neigiamų padarinių pavyzdžiu“.
Pasak jo, tokia taktika padėtų V.Putinui ne vien išsireikalauti
didesnių nuolaidų iš proeuropietiškos Kijevo vyriausybės,
besiruošiančios pirmalaikiams prezidento rinkimams gegužės 25
dieną, bet ir sustiprinti savo pozicijas namuose.
„Tačiau toks chaosas turėtų turėti savo ribas – niekam
nereikia šimtų tūkstančių pabėgėlių ir pilietinio karo“, –
aiškino analitikas.
