Kremlių išjudinęs skandalas įsisiūbavo po to, kai prestižinis Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas (MGIMO) pirmadienį pranešė atleidžiantis iš pareigų Filosofijos katedros profesorių Andrejų Zubovą.
Kovo 24-ąją MGIMO internetinėje svetainėje publikuotame pranešime nurodoma, kad istorijos ir politikos mokslų eksperto pareiškimai apie įvykius Ukrainoje yra įžeidūs ir kertasi su Rusijos užsienio politikos kryptimi.
Perspėjo dėl nacių likimo
A.Zubovas neabejoja, kad su juo bandoma susidoroti dėl kovo 1-ąją paskelbto kritiško komentaro leidinyje „Vedomosti“. Jau tada jis buvo įspėtas dėl galimo atleidimo, kuriam ryžtasi tik šią savaitę.
Komentare mokslininkas palygino Rusijos veiksmus Kryme su 1938-aisiais nacistinės Vokietijos įvykdytu Austrijos anšliusu.
„Viskas atrodė nuostabu. Ir Hitlerio šlovė švietė zenite. Ir prieš Didžiąją Vokietiją drebėjo pasaulis. Sričių ir šalių prijungimas prie Reicho be šūvio, be kraujo lašo – argi fiureris ne genialus politikas?
O po šešerių metų Vokietija buvo nugalėta, milijonai jos sūnų nužudyta, milijonai dukterų išniekinta, jos miestai nušluoti nuo žemės paviršiaus, o per amžius kauptos kultūrinės vertybės pavirto pelenais“, – rašė A.Zubovas, perspėdamas, kad istorija kartojasi, ir ragindamas nesivelti į politikų rezgamą „siaubingą avantiūrą“.
Įsakymas iš viršaus?
Kai pirmadienį radijas „Echo Moskvy“ paskambino profesoriui, jis kalbėjo susijaudinęs, žadėjo nesitraukti iš pareigų ir gintis teisme.
Mokslininkas nurodė, kad jį ketinama atleisti pagal Rusijos darbo kodekso 81 str. 1 punktą – už ugdomąsias funkcijas atliekančio darbuotojo amoralų poelgį.
„Tai paprastai reiškia priekabiavimą prie merginų arba bėgiojimą nuogam po auditoriją“, – ironizavo į septintąją dešimtį įžengęs A.Zubovas.
Profesorius yra įsitikinęs, kad MGIMO jį atleido ne savo noru: „Žinantys žmonės man pranešė, kad rektorius buvo prieš mano atleidimą. Įsakymas atėjo iš viršaus.“
Akademikų pasipiktinimas
Sprendimas atleisti A.Zubovą sutelkė rusų akademikus.
Dar kovo pradžioje per 100 rusų mokslininkų iš viso pasaulio paskelbė atvirą laišką, kuriame pasmerkė grasinimus atleisti kolegą.
Šią savaitę parašus dėl A.Zubovo grąžinimo į pareigas pradėjo rinkti MGIMO studentai ir absolventai. Vakar jų buvo 2 tūkstančiai.
Reikšdama protestą atsistatydino MGIMO dėstytoja Elina Kolesnikova, kuri vėliau rašė, kad jai padavus pareiškimą kolegos ją pradėjo ignoruoti, o studentai iš auditorijos išlydėjo audringais plojimais.
Trečiadienį Rusijos prezidento patarėjas pilietinės visuomenės vystymo ir žmogaus teisių klausimais Michailas Fedotovas kreipėsi į MGIMO rektorių Anatolijų Torkunovą, kad jis paaiškintų A.Zubovo atleidimo aplinkybes.
Esą tai sukėlė suprantamą visuomenės pasipiktinimą, nes galimai pažeidžia konstitucijoje užtikrinamą minties ir žodžio laisvę. Išvados bus pateiktos Rusijos prezidentui V.Putinui.
Satyra atsirūgo
Prokurorų dėmesio už Kremliaus kritiką sulaukė ir Rusijos žurnalistas Romanas Romanenka. Jis parašė satyrinį kreipimąsi į V.Putiną, kuriame prašė siųsti karius ne į Krymą, o į jo gyvenamą Vologdos regioną.
„Visi čia yra rusakalbiai ir mūsų teisės čia labai pažeidžiamos. Mūsų ligoniai negali sulaukti jiems reikalingų vaistų ir gydymo, mūsų švietimo lygis kasmet smunka. Mes visi labai kenčiame. Tačiau okupantai, užgrobę valdžią per neteisingus rinkimus, nedaro nieko dėl užkariautų gyventojų. Jie švaisto pinigus sau, savo kabinetams ir užmiesčio viloms, perka butus ir lėktuvus. Būsime labai dėkingi ir užtikriname, kad nepradėsime partizaninio karo su mūsų išvaduotojais. Net ir tarptautinių sankcijų tikrai nebus“, – rašė žurnalistas.
Praėjusį pirmadienį R.Romanenka buvo iškviestas į prokuratūrą pasiaiškinti. Tą dieną, kai žurnalistas buvo apklausiamas pareigūnų, ant jo buto durų Vologdoje pasirodė grafitis su užrašu „Stop Maidanui“.
R.Romanenkos kaimynams į pašto dėžutes buvo prikaišiota lankstinukų, kuriuose žurnalistas vadinamas ukrainiečiu ir žydu, o kaimynai raginami neprarasti budrumo.
Dauguma pritaria cenzūrai
ELTA skelbia, kad dauguma Rusijos gyventojų mano, kad
dėl valstybės interesų galima nutylėti arba iškraipyti informaciją
žiniasklaidoje. Tokią išvadą leidžia daryti ketvirtadienį paskelbti
fondo „Obščestvennoje mnenije” surengtos apklausos rezultatai,
praneša „Lenta.ru”.
Apklausę 1500 respondentų 43-uose RF subjektuose, sociologai
nustatė, kad 72 procentai rusų ramiai žiūri į cenzūrą
žiniasklaidoje. Jie įsitikinę, jog esama tokių visuomenei svarbių
problemų, kurias nušviečiant galima nutylėti informaciją.
Per pastaruosius metus Rusijos gyventojų, laikančių normaliu
dalyku informacijos iškraipymą dėl valstybės interesų, skaičius
padidėjo beveik dvigubai - iki 54 procentų. Tokio požiūrio
dažniausiai laikosi vyresniosios kartos atstovai - 79 procentai.
Dviejų trečdalių respondentų nuomone, Rusijos žiniasklaida iš
esmės objektyviai pasakoja apie įvykius šalyje. Priešingos nuomonės
yra 23 procentai apklaustųjų, o 17 procentų neatsakė į šį klausimą.
Apklausos duomenimis, karščiausias naujienas didžioji dauguma
Rusijos gyventojų - 88 procentai - sužino iš centrinės televizijos.
