Du paleisti belaisviai – Andrejus Ščekunas ir Jurijus Ševčenka – pateko į Chersono ligoninę, kur ir papasakojo žurnalistams apie patirtus kankinimus.
A.Ščekunas – Ukrainos patriotas nuo Lvovo, pagal išsilavinimą – filologas, pastaruosius 23 metus gyveno Krymo Bachčisarajaus mieste su žmona ir trimis vaikais. Žmona – vietinė, vaikai gimė ir užaugo Kryme. A.Ščekunas vadovavo visuomeninei organizacijai „Ukrainiečių namai“, kovojo už ukrainietišką mokyklą. Pastaruosius mėnesius buvo Krymo Euromaidano aktyvistas.
Tautos dainiaus Taraso Ševčenkos 200 metų jubiliejaus šventės išvakarėse A.Ščekunas atėjo į Simferopolio geležinkelio stotį paimti 50 Ukrainos vėliavų, kurias jam atsiuntė iš pagrindinės Ukrainos dalies. Visa tai jam baigėsi beveik dviem nelaisvės savaitėmis.
Nupjovė dalį ausies
J.Ševčenka – vaikinas iš Pavlogrado, esančio Dniepropetrovsko srityje, gana abejingas politikai. Atvyko į svečius pas Kryme gyvenantį draugą patikėjęs, kad „viskas tylu, normalu“, ir pasiėmęs kuprinę „su daiktais sezonui“. Jis taip pat buvo sulaikytas Simferopolio stotyje – jį palaikė „kažkokios radikalios organizacijos aktyvistu“.
„Tai buvo labai agresyviai nusiteikę žmonės. Į mano klausimą, milicija jie ar kas, man tiesiog užlaužė rankas už nugaros, uždėjo antrankius, paėmė už apykaklės ir įmetė į lengvąją mašiną, ant grindų tarp priekinių ir galinių sėdynių“, - pasakojo J.Ševčenka.
„Rėkė, kad tu, ožy, atvažiavai mums gadinti viso reikalo. Po to žmogus, sėdintis ant priekinės sėdynės, paėmė peilį ir pagrasino, kad dabar mane supjaustys į gabalus. Ir nupjovė dalį ausies...“, - prisimena vaikinas.
Gulėjo savo kraujyje
Jį kažkur nuvežė, išmetė gatvėje, stipriai sumušė tiesiog ant asfalto ir perdavė kitai grupei. Jeigu pirmieji buvo panašūs į vadinamuosius „Krymo savigynos būriu“, tai antrieji – su dėmėtomis uniformomis, kaukėti, turėjo racijas, buvo ginkluoti automatais.
Kažkuris iš jų pasakė: „Peršaukit jam, „n***, kojas“. Ir J.Ševčenkai buvo peršautos abi kojos. Kulkos ištrauktos tik Chersone, praėjus daugiau nei savaitei.
J.Ševčenką įtempė į kažkokią patalpą, numetė veidu ant grindų, kur jis pragulėjo savo paties kraujo baloje. Po to išrengė iki apatinių kelnaičių, pririšo lipnia juosta prie kėdės taip, kad nebuvo įmanoma pajudėti.
Vaikinas paklausė, kur jis, kas su juo daroma. Jam įžūlia intonacija pasakė: „O tu pagalvok, ko važiavai, ką planavai, negi nesupranti, kur patekai?“
Pas J.Ševčenką ateidavo vyras su automatu, tylėdamas nukreipdavo į jį ginklą ir apsimesdavo, kad tuoj šaus. Kai vaikinui pavyko išsivaduoti iš lipnios juostos, jį antrankiais prirakino prie radiatoriaus.
Pasijuto pragare
„Tardymai, tardymai, tardymai... Na, man nebuvo, ko slėpti, aš viską pasakojau, bet jų mano paprasta istorija netenkino. Jie norėjo pasakojimų apie „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojus, kur kalnuose slapstosi jų būriai... Bet iš kur man žinoti?“ - pasakojo J.Ševčenka.
Po to vaikiną atvežė pas kitus įkaitus. Čia jie visi buvo užrištomis akimis. Keletą dienų jų nevedė net į tualetą, viską teko „daryti po savim“.
J.Ševčenka mano, kad jam „dar pasisekė“. Dėl iš pat pradžių padarytų rimtų sužalojimų jo ypatingai nebelietė, netgi leido miegoti ant čiužinio. Visi kiti glaudėsi, kas ant grindų, kas ant kėdžių. Iš vaikino, kuris buvo Kijeve Maidane, nuolat tyčiojosi. Greta fizinių kankinimų ir vertimo daryti atsispaudimus, jis buvo verčiamas giedoti Rusijos ir Sovietų Sąjungos himną, šaukti „Šlovė Rusijai“, ir panašiai. Nuolat ateidavo vis naujų žmonių jo pakankinti.
„Nors to vaikino visai nepažinojau, supraskit, širdį draskė tos patyčios iš jo, jos juk vyko prie mūsų visų... o kaip baisiai jis rėkė! Man atrodė, kad aš amžiams pakliuvau į pragarą“, - drebančiu balsu pasakojo vaikinas.
Kankino elektra
Kitas belaisvis A.Ščekunas pasakojo, kad jį ir jo 64 metų kolegą Anatolijų Kovalskį, Simferopolio žemės ūkio universiteto dėstytoją, geležinkelio stotyje sulaikė draugovininkai su raudonais sovietinio pavyzdžio raiščiais ir Georgijaus juostomis, nuvedė į milicijos poskyrį. Iš ten nežinomo statuso asmenys aktyvistus nuvežė į kažkokį rūsį A.Kovalskio automobiliu, kurį po to pasisavino.
Vyrus sumušė, surišo rankas, užrišo akis ir išrengė nuogai. A.Ščekuną ir A.Kovalskį kankino, taip pat ir elektros srove. Reikalavo pasakyti „bazes, slaptažodžius, „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojų pavardes“.
„Krymo belaisvių“ traumas patvirtino ir gydytojas. Pasak jo, iš po J.Ševčenkos kelio girnelės pašalinta guminė kulka. O A.Ščekunui buvo šaudoma į plaštakas, be to, nelaisvėje jam paūmėjo lėtinės ligos.
A.Ščekunas likus keletui dienų iki okupacijos šeimą išvežė į pagrindinę Ukrainos dalį, bet Bachčisarajuje liko jo butas, o A.Kovalskis turi namą Simferopolyje.
Parengė Jurgita Noreikienė
