Susirinkusieji plojimais palydėjo vėliava uždengtą karstą su
velionio palaikais, kai aštuoni baltas pirštines mūvintys kariai
įnešė jį į parlamento pastatą, kuriame 1981 metais A.Suarezas
taip šaltakraujiškai sureagavo į pasikėsinimą įvykdyti
perversmą.
Ministras pirmininkas Mariano'as Rajoy'us ir
trys tebegyvenantys jo pirmtakai – Jose Luis Rodriguez Zapatero, Jose Maria Aznaras
ir Felipe Gonzalezas – pasitiko karstą
stovėdami prie laiptų, vedančių į parlamento rūmus, didingai
dundant būgnams.
A.Suarezas, kuris buvo pirmasis išrinktas šalies premjeras po
generolo F.Franco mirties 1975 metais, sekmadienį mirė vienoje
Madrido ligoninėje, būdamas 81 metų. Pastarąjį dešimtmetį jis
sirgo Alzheimerio liga. Kovo 17 dieną jis buvo paguldytas į
ligoninę dėl plaučių uždegimo.
A.Suarezas atliko svarbų vaidmenį Ispanijos „pereinamuoju
laikotarpiu“, subtiliai atsikratydamas buvusios diktatūros palikimo
ir pradėdamas demokratines reformas, kurias įgyvendino kartu su
karaliumi Juanu Carlosu.
Daugelis ispanų A.Suarezą laiko nacionalinio didvyriu dėl jo
demokratinių reformų ir ramaus elgesio per nepavykusį perversmą
1981 metų vasario 23 dieną – vieną dramatiškiausių iššūkių
gležnai šalies demokratijai.
Tą dieną, kai ginkluoti kariai įkaitais paėmė parlamento
narius, A.Suarezas buvo vienas iš vos trijų parlamento narių, kurie
nepuolė slėptis nuo karių po salėje buvusiais suolais.
„Prisimenu, kas įvyko vasario 23-ąją. Jis atrodė labai
drąsus ir ramus. Noriu jam padėkoti už tai, ką padarė“, –
prie parlamento sakė 52-jų bedarbis.
Karalius Juanas Carlosas, kuris po lapkritį atliktos klubo
sąnario operacijos vaikščioja pasiramsčiuodamas lazdele, ir
karalienė Sofia (Sofija) taip pat atvyko į parlamentą pagerbti
velionio ir pareikšti užuojautos jo artimiesiems.
Karalius prie karsto velioniui paliko aukščiausią Ispanijos
karališkąjį Carloso III (Karolio III) ordiną su aukso grandine
(Collar de la Real Orden de Carlos III), o vėliau su premjeru buvo
leista atsisveikinti visuomenei.
