59 metų N.Sarkozy baimę kėlusią komunistų slaptąją
policiją paminėjo kandžiame laiške laikraščiui „Le Figaro“,
kuriame nutraukė ilgą tylą dėl vis garsėjančių įtarimų
korupcija, kurie kenkia jo galimybėms vėl grįžti į politiką.
„Tai ne ištrauka iš nuostabaus filmo „Kitų gyvenimai“
(„Das Leben der Anderen“) apie Rytų Vokietiją ir „Stasi“ veiklą.
Tai ne diktatoriaus veiksmai prieš savo oponentus. Tai –
Prancūzija“, – sakė jis.
Tokie komentarai išprovokavo griežtą socialisto F.Hollande'o,
kuris 2012 metų rinkimuose įveikė N.Sarkozy ir perėmė
Prancūzijos prezidento postą, atsaką.
„Kelti mintį, kad mūsų šalis, mūsų respublika gali nebūti
grindžiama laisve, reiškia kelti abejonę, kuri neturi pagrindo, –
sakė jis. – Bet koks lyginimas su diktatūromis, akivaizdu, yra
netoleruotinas“.
Nors tvirtino, kad „neatsakys“ į jokį ginčą, F.Hollande'as
pridūrė, kad jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra palaikyti
teismų nepriklausomybę ir deramus procesus vadovaujantis
įstatymais.
Konservatorius N.Sarkozy, kuris prezidento poste dirbo tik vieną
kadenciją nuo 2007 iki 2012 metų, daugelio nuomone, rengiasi
grįžti ir dalyvauti 2017 metų prezidento rinkimuose. Rekordiškai
mažas dar nė dvejų metų nedirbančio F.Hollande'o populiarumas,
regis, suteikė jam postūmį.
Tačiau N.Sarkozy įvaizdžiui pakenkė vis didesnis skandalų
raizginys, kurio kulminacija buvo šį mėnesį spaudoje pareikšti
įtarimai, kad jis bandė trukdyti bešališkai nagrinėti bylą.
Tokia informacija, kaip pranešama, buvo gauta iš jo telefoninių
pokalbių su savo advokatu, kurie buvo pasiklausomi.
Šią savaitę paskelbtas detalesnes tų pokalbių ištraukas
daugelis laiko vinimi į jo sugrįžimo ambicijų karstą.
Trypiami Prancūzijos principai
Tačiau N.Sarkozy, su jam būdingu karingumu, teisinosi laiške
konservatyviam dienraščiui „Le Figaro“.
„Galvoju, kad dabar mano pareiga nutraukti šią tylą. Jei tai
darau, tai tik dėl to, kad šventi mūsų respublikos principai yra
trypiami su negirdėtu įtūžiu ir su precedento neturinčiu
dvejonių nebuvimu“, – rašė N.Sarkozy.
Jis kritikavo minimus nutekinimus kaip politiškai motyvuotus,
atmetė kelis jam priskiriamus korupcijos atvejus ir neigė bet kokį
troškimą grįžti į politiką.
„Kas perdavė tuos dokumentus, kai joks advokatas neturi
prieigos prie šios procedūros? Vieninteliai žmonės, turintys
šiuos dokumentus, yra teisėjai ar policininkai. Ar jie yra
virš įstatymų ir teismų slaptumo?“ – klausė jis, turėdamas
omenyje telefoninių pokalbių pasiklausymo medžiagos nutekinimą
laikraščiui „Le Monde“ ir tinklalapiui „Mediapart“.
Jis taip pat suabejojo teisingumo ir vidaus reikalų ministrų
teiginiais, kad jie nežinojo apie tą pasiklausymą: „Ką mes
apgaudinėjame?“
Jo žodžiai išprovokavo ir kitų F.Hollande'o administracijos
pareigūnų griežtą reakciją.
Teisingumo ministrė Christiane Taubira sakė,
kad „neketina priimti įžeidimų“ dėl teisėjų padorumo.
Premjeras Jeanas-Marcas Ayrault taip pat
pasmerkė N.Sarkozy puolimą teisėjų ir policijos atžvilgiu –
kaip „rimtą moralinę klaidą“.
Teisėjai N.Sarkozy telefoninių pokalbių pradėjo klausytis
pernai, pradėję oficialų tyrimą dėl įtarimų, kad jis priėmė
iki 50 mln. eurų grynaisiais iš dabar jau mirusio Libijos
diktatoriaus Muamaro Gaddafi, savo 2007 metų
rinkimų kampanijai.
Atsitiktinai teisėjai užkliuvo už minimų pokalbių, kurie
vėliau buvo nutekinti žiniasklaidai ir kurie esą rodo, kad
N.Sarkozy paskatino vieną draugišką teisėją bandyti paveikti
teisinių svarstymų visai kitoje byloje baigtį.
Tie procesiniai veiksmai Kasaciniame teisme yra susiję su
teisėjų konfiskuotais N.Sarkozy dienoraščiais, dėl įtarimų, kad
jo partiją UMP neteisėtai finansavo turtingiausia Prancūzijos
moteris Liliane Bettencourt.
Teisėjai įtaria, kad 91 metų „L'Oreal“ paveldėtoja
L.Bettencourt buvo pasinaudota, kai ji ne visai suvokė, ką daro.
Nors oficialūs kaltinimai eksprezidentui spalio mėnesį buvo
panaikinti, teisti buvo nusiųsta 10 kitų žmonių.
