Drauge su „Oskarų“ laureatais Milošu Formanu ir Jiri
Menzeliu V.Chytilova priklausė buvusios Čekoslovakijos 7-ojo dešimtmečio „naujosios bangos“ judėjimui, kurį dėl totalitarizmo kritikos užsipuldavo tuometinis komunistinis režimas.
Architektūrą studijavusi V.Chytilova iš pradžių filmavimo
aikštelėse tarškino filmavimo lenta, o vėliau tapo
režisieriaus asistente. Dėmesį į save ji atkreipė trumpametražiais
filmais 7-ojo dešimtmečio pradžioje.
1966 metais V.Chytilova pelnė pripažinimą vaidybiniu filmu
„Ramunės“ („Sedmikrasky“) apie dvi keistus juokus krečiančias
paaugles.
Komunistai šį filmą iškart uždraudė, bet po metų jis pelnė
prestižinio Italijos Bergamo kino festivalio „Grand Prix“.
Socialine satyra, gyvenimo absurdiškumo valdant komunistams
vaizdavimu garsėjusiai V.Chytilovai po 1968 metų sovietų
invazijos į Čekoslovakiją keleriems metams buvo išvis uždrausta
kurti filmus.
Maištingoji režisierė sugrįžo 1976 metais su filmu „Žaidimas su
obuoliu“ („Hra o jablko“), kuriame pasakojama apie sudėtingus
gydytojo ir slaugės santykius. Jis pelnė pagrindinį prizą
Čikagos kino festivalyje.
