Kinų kalbos pamokų poreikis Estijoje pradėjo ryškėti po 2010–2011-ųjų švietimo reformos, kai buvo užtikrinta moksleivių teisė rinktis bet kokią užsienio kalbą.
Todėl komunistinės Azijos galiūnės kalba šiemet dėstoma jau aštuoniose Estijos bendrojo lavinimo mokyklose. Dviejose iš jų kinų kalbą siūloma rinktis kaip antrąją užsienio kalbą, o likusiose šešiose – kaip trečiąją.
Tiesa, netrūksta pageidaujančių mokytis ir japonų kalbos. Ji dėstoma kaip trečioji užsienio kalba dviejose mokyklose.
Anot Estijos švietimo ir mokslo ministerijos, didžiausia problema, su kuria susiduria Azijos kalbas diegiančios mokyklos, – specialistų stoka. Trūksta ne tik mokytojų, bet ir mokymo priemonių, tai yra vadovėlių.
Į pagalbą estams suskubo Kinijoje įsikūręs Konfucijaus institutas, kuris į tolimą Europos šalį atsiuntė kinų pedagogų. Bet jie pamokas gali vesti tik anglų kalba. Todėl ministerija nusprendė užsakyti estišką kinų kalbos vadovėlį, kuris ant moksleivių suolų turėtų atsirasti šių metų pabaigoje.
Švietimo ir mokslo ministerijoje patarėju dirbantis Tonu Tenderis prognozavo, kad susidomėjimas Azijos kalbomis mokyklose padidins orientalistikos studentų skaičių universitetuose, pagerins studijų kokybę ir ilgainiui išspręs kinų kalbos specialistų trūkumo problemą.
