Įvykio vietoje esanti Lietuvos radijo žurnalistė sakė, kad aikštėje matyti įvairių Ukrainos miesto vėliavų – Odesos, Užgorodo, Čerkasų, Lvovo ir kt. Naujienų agentūros AFP žurnalistų skaičiavimu, aikštėje susirinko apie 70 tūkst. žmonių.
Į renginį atvyko ir ukrainiečius drąsino žurnalistė Tetjana Čiornovol, kurią pernai gruodį užpuolė ir stipriai sumušė nepažįstami vyrai.
„Žinau, kad (Ukrainos prezidentas Viktoras) Janukovyčius ir (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas mūsų bijo, nes jie mūsų nesupranta. Jie manė, kad viskas pasibaigs lapkričio 30-ąją, bet nesibaigė. Jie davė nurodymą šaudyti, kankinti ir areštuoti, bet jiems ir vėl neišdegė. Jie nesupranta, kad mes čia stovėsim iki pabaigos dėl savo vaikų, dėl savo tėvų ir todėl, kad esame protingi“, – sakė T.Čiornovol.
Kalbėjo ir aktyvistas Ihoris Lucenka, kuris praėjusį mėnesį buvo pagrobtas ir keletą dienų kankinamas.
„Kaip supratau, jie nieko nesupranta apie mus. Jie vis dar galvoja, kad mus kažkas pasamdė ar gauname kažkokios materialinės naudos. Visi jų kankinimai neturėjo jokios prasmės. Nei aš, nei Tetjana Čiornovol, nei Dmytro Bulatovas nesustojo. Mes tik ėmėme judėti lėčiau“, – juokavo I.Lucenka.
Vėliau mikrofoną perėmė Ukrainos dainininkė Ruslana, kuri tiesiog iš scenos paskambino Vilniuje gydomam opozicijos aktyvistui Dmytro Bulatovui, kurį pagrobė ir 8 dienas kankino nepažįstami užpuolikai. Atlikėja pridėjo mikrofoną prie telefono ir leido vyrui tarti žodį aikštėje susirinkusiems žmonėms.
Kai minia išgirdo vieno judėjimo „Automaidanas“ lyderių D.Bulatovo balsą, net suošė. D.Bulatovas sveikino ukrainiečius ir žadėjo kai tik pasveiks grįžti ir tęsti kovą.
„Noriu pasakyti ačiū visiems, kurie meldėsi už mane ir tikėjo. Jaučiu jūsų palaikymą. Maidanas dėl to ir susirinko – brolis už brolį. Laikykitės, aš mintimis esu su jumis. Mes eisime toliau, greitai patys tą pamatysite. Ačiū jums už palaikymą, šiuo metu esu ligoninėje, bet kai tik pasveiksiu, aktyviai įsijungsiu į veiklą“, – sakė D.Bulatovas.
Baigusi pokalbį dainininkė papasakojo, kad kone kasdien telefonu sulaukia grasinamų trumpųjų žinučių. Pavyzdžiui, grasinimų sušaudyti. Ruslana taip pat paragino žmones skanduoti žodį „sankcijos“. Ukrainos opozicijos rėmėjai mano, kad Vakarų sankcijos Ukrainos lyderiams paskatintų juos siekti sutarimo su sukilusiais ukrainiečiais.
Beje, Ukrainos žiniasklaida skelbia, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel svarsto sankcijų galimybę Ukrainai, nors anksčiau teigė, kad tai – netinkamas kelias. Vokietijos vadovė nuomonę galėjo pakeisti po šią savaitę nutekinto JAV diplomatų pokalbio, kuriame jie Europos Sąjungą vadino neryžtinga, sprendžiant Ukrainos likimą.
Mitingo dalyviai taip pat klausė opozicijos atstovų Vitalijaus Klyčko, Oleho Tiahnyboko ir Arsenijaus Jaceniuko kalbų.
Tiesioginę įvykių transliaciją galite stebėti įsijungę straipsnio apačioje esančią „Youtube“ tiesioginę transliaciją.
Visuotinio mitingo išvakarėse opozicinės partijos „Udar“ lyderis V.Klyčko ragino ukrainiečius nebijoti, atvykti, kovoti už savo ir šalies ateitį.
„Būk laisvas! Būk pilnavertis! Būk savo šalies patriotas! Nepasiduok nusivylimui ir bauginimams, kuriuos sėja valdžia“, – sakė V.Klyčko.
Protestai šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje
gyvena 46 mln. žmonių, vyksta nuo lapkričio, kai V.Janukovyčius
atsisakė istorinio prekybos ir politinio pakto su ES, mainais į
glaudesnius ryšius su sovietinių laikų šeimininke Rusija, taip
priblokšdamas proeuropietiškus ukrainiečius.
Tačiau tai, kas prasidėjo kaip lokalizuoti neramumai šalies
viduje, virto titaniškomis Rusijos ir Vakarų grumtynėmis už
Ukrainos ateitį, demonstracijoms pačioje Ukrainoje tęsiantis ir
išplitus į kitas šalies dalis.
Aktyvistai treniravosi
Vėlai šeštadienį aktyvistai treniravosi – aikštėje kovojo
vieni su kitais, kai kuriems atliekant milicininkų su skydais
vaidmenis.
Konsultacijų politinės rizikos klausimais firmos „Eurasia
Group“ analitikas Alexas Brideau sakė, kad
protestuotojų veiksmai yra „svarbi korta politiniame
susipriešinime“, ir pažymėjo, kad jų „užsitęsęs nusivylimas
pažangos dėl jų reikalavimų nebuvimu“ yra svarbus sausio
pabaigos smurto, kuris pareikalavo mažiausiai keturių aktyvistų
gyvybių, veiksnys.
Įtakingi ukrainiečių parlamentarai pirmadienį turėtų
susitikti aptarti opozicijos pasiūlymų sumažinti prezidento
įgaliojimus ir grįžti prie šalyje iki 2010 metų galiojusios
konstitucijos, pagal kurią daugiau įgaliojimų turėjo parlamentas.
V.Janukovyčius užsiminė, kad sveikina diskusiją dėl
pakeitimų, bet neįsipareigojo vykdyti šios reformos.
Tačiau liūdnoje padėtyje atsidūrusiai Ukrainos ekonomikai vis
labiau reikia pagalbos mažėjant vidaus gamybai ir senkant užsienio
valiutų rezervams.
Maskva jau reikalauja Ukrainos grąžinti 3,3 mlrd. dolerių
skolą, nuo praėjusių metų prisikaupusią už importuojamas Rusijos
gamtines dujas, nuo kurių priklauso ukrainiečių pramonė ir namų
ūkiai.
Pagal V.Putino pagalbos planą ateityje būtų trečdaliu
sumažinta kaina už rusiškas gamtines dujas – tai būtų
didžiulis palengvėjimas ekonomikai, kuris, kaip mano analitikai,
turėtų padėti atgaivinti įstrigusį augimą.
Tačiau Rusijos ekonomikos ministras Antonas Siluanovas
šeštadienį perspėjo, kad Maskvai reikės bent dalinio sąskaitos
už dujas apmokėjimo prieš Ukrainos paketo sąlygų atkūrimą.
Dėl užsitęsusios krizės pašoko Ukrainos skolinimosi
išlaidos, o valiuta neteko beveik 10 proc. savo vertės,
išsigandusiems vartotojams skubant kaupti dolerius ir eurus.
Keli bankai pranešė apie tvirtos valiutos trūkumą, o centrinis
bankas penktadienį buvo priverstas įvesti kapitalo kontrolę ir
oficialų grivinos kursą pakeisti nuo 7,9 iki 8,7 už dolerį. Tai
pirmas nustatyto kurso pakeitimas nuo 2012 metų liepos.
Parengė Eglė Buitkienė
