„Niekas nesikeičia, mūsų kova teisinga ir ji tęsiasi.“ Taip į Ukrainos valdžios žingsnius – vyriausybės atsistatydinimą ir sausio 16-ąją priimtų įstatymų atšaukimą – reagavo vienas protestų lyderių Andrijus Fiščukas. Nesidžiaugia ir minia.
„Siekiant sukurti papildomas galimybes visuomeniniam ir politiniam kompromisui, dėl taikaus konflikto sureguliavimo aš priėmiau asmeninį sprendimą prašyti prezidento priimti mano atsistatydinimą iš Ukrainos ministro pirmininko posto.“
Tokiu painiu, biurokratiniu ir ukrainiečius jau seniai siutinančiu stiliumi apie savo pasitraukimą iš premjero posto paskelbė Mykola Azarovas. Kartu su juo atsistatydina ir visas ministrų kabinetas.
Regis, opozicija pasiekė pergalę: juk būtent to ji ir reikalavo: „Azarovą lauk!“
Vakar į neeilinę sesiją susirinkę Ukrainos parlamentarai dar atšaukė ir sausio viduryje priimtus skandalingus įstatymus, kuriais varžoma susirinkimų, žodžio laisvė, numatomos griežtos bausmės valdžios kritikams.
Bet ne viskas taip gražu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dalis ukrainiečių jaučiasi jau nesyk apgauti Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus.
Jis esą viena sako, kita daro. Tad kodėl prezidento žodžius vertėtų priimti kaip faktą ir šįsyk?
Aktyvistai netiki vien pažadais
„Kol V.Janukovyčius nieko nepasirašė, tai tikrai nieko nekeičia“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ pabrėžė A.Fiščukas.
Ir išties – paskelbti yra viena. Formaliai vyriausybė gali likti dirbti dar mažiausiai du mėnesius, kol nebus suformuotas naujas ministrų kabinetas.
Vadinasi, nieko neįvyko?
„Ne visai. Bet tai tik pirmas nedidelis žingsnelis iš jų pusės. Mes jau savo kompromisų limitą išnaudojome, barikadų neplečiame, viską išbandėme. Kiekgi galima?“ – klausė A.Fiščukas.
Su juo sutinka ne tik Maidano – šiuo žodžiu ukrainiečiai vadina ir aikštę, ir protestus, kuriems formaliai vadovauja judėjimas „Maidanas“ arba „Euromaidanas“ – lyderiai, bet ir paprasti demonstracijų dalyviai.
„Jų žodžiu, netgi parašu pasitikėti negalima. Jie yra sukti banditai, nesilaikantys susitarimų“, – „Lietuvos rytui“ tiesiai nuo M.Hruševskio gatvėje suręstų barikadų pareiškė Vitalijus.
Skirtingai nei dauguma jaunų, ryžtingai bei viltingai į savo veiklą žiūrinčių barikadų gynėjų, Vitalijus yra perkopęs šeštąją dešimtį ir yra pesimistas. Galbūt net šiek tiek cinikas.
Nieko gero jis nesitiki, bet „stovėti čia vis tiek reikia, nes jau baigiasi kantrybė, negalima leisti, kad su mumis elgtųsi kaip su avimis“.
Vitalijaus pesimizmas gal ir nežavi, bet jį galima suprasti – ukrainietis pasakoja jau daug matęs ir permainų šalyje tikisi nebent užaugus jo anūkams.
Patenkinti ne viskuo
Vis dėlto akivaizdu, kad dauguma protestuotojų nenusiteikę laukti taip ilgai. Jie labai įtariai reaguoja į bet kokius V.Janukovyčiaus ir jam ištikimų valdžios pareigūnų pareiškimus.
Valdžia siūlo opozicijai derėtis ar kokius nors postus? Lauk klastos, bandymo suskaldyti, palaužti opozicijos ryžtą ir vienybę.
Kas, kad Aukščiausioji Rada, aktyviai balsuojant V.Janukovyčių palaikančiai Regionų partijai, atšaukė sausio 16-ąją priimtus skandalingus įstatymus.
Juk atšaukti ne visi teisės aktai. Trys jų lieka galioti – dėl biudžeto formavimo, protesto akcijų dalyvių amnestijos ir laikinosios komisijos tirti milicininkų sumuštų demonstrantų atvejus sukūrimo.
„Nė vienas „Berkut“ narys, kuris mušė, tyčiojosi, nė vienas pareigūnas, atsakingas už suluošinimus ir žudynes, nenuteistas. Ką ketinama daryti?“ – piktinosi A.Fiščukas.
Anot vieno protestų organizatoriaus, tokia banditų ir Regionų partijos taktika esą gerai žinoma: „Tavo pirktą ožką pavagia, o tada grąžina tik dalį jos – tarsi turėtum jaustis laimingas.“
Naujo šturmo jau nebus?
Ir nors jau kelias dienas tiek pagrindinėje protestų stovykloje, tiek priešakinėse linijose prie barikadų, anot A.Fiščuko, „padėtis yra stabiliai įtempta“, naujo šturmo požymių dar nematyti.
Kijeve sklandę gandai apie nepaprastosios padėties įvedimą, kariuomenės dalinių telkimą buvo tikrinami dieną naktį. Po sostinę ir jos apylinkes zujo protestuotojų žvalgai – „Automaidano“ dalyviai.
„Nieko nepastebėjome – jokio dalinių judėjimo. Neatrodo, kad prasidės kas nors rimta“, – vakar „Lietuvos rytui“ sakė vienas „Automaidano“ dalyvis.
Nepaisant to, barikados ir toliau buvo stiprinamos maišais, o gyvenimas čia virė jau įprastu ritmu – keitėsi budinčiųjų pamainos, toliau liepsnojo laužai, o valdžios atstovų ekstremistais vadinami gynėjai ir prieš juos stovintys pareigūnai niekur nesitraukė.
Barikadų kol kas neišardys
Akivaizdu, kad tokia padėtis Kijevo centre nėra normali. Barikados ir priešprieša lieka.
Bet kas tada turi pasikeisti, kad žmonės paliktų įtvirtinimus ir Nepriklausomybės aikštę ir ramiai išsivaikščiotų po namus?
„Pirmiausia V.Janukovyčius turi grąžinti 2004 metų Konstituciją ir sušaukti naujus parlamento bei prezidento rinkimus. Tada mes per vieną dieną sugriauname barikadas ir keliaujame namo“, – tiesiai šviesiai pareiškė A.Fiščukas.
Su tokia pozicija teks taikstytis ir oficialiems opozicijos lyderiams, kurie matomi Aukščiausiojoje Radoje ir prieš televizijų kameras.
Anot A.Fiščuko, Vitalijus Klyčko, Arsenijus Jaceniukas ir Olehas Tiahnybokas negali sakyti aktyvistams „eiti namo“, nes neva jau susitarta.
V.Janukovyčius jau siūlė opozicijos lyderiams užimti aukštus postus – nepavyko.
O.Tiahnybokas vakar vakare tiesiog pabrėžė, kad įstatymą dėl protesto akcijų dalyvių amnestijos reikia svarstyti kuo greičiau – esą Aukščiausioji Rada šį teisės aktą turėtų vėl svarstyti jau šiandien.
Savo ruožtu V.Klyčko neslėpė vilčių išsireikalauti iš V.Janukovyčiaus ir daugiau nuolaidų: „Turime pakeisti ne tik vyriausybę, bet ir viso žaidimo taisykles. Esame tikri, kad kova tęsis.“
Kita vertus, kaip kandidato į premjerus minimo opozicionieriaus parlamentaro Petro Porošenkos žvilgsnis į ateitį turėjo nudžiuginti protestuotojus.
„Nauja vyriausybė turėtų kuo skubiau atnaujinti Asociacijos sutarties su ES pasirašymo procesą“, – vakar pabrėžė P.Porošenka, vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų.
O juk būtent dėl žlungančios Ukrainos eurointegracijos į gatves dar lapkritį išėjo kijeviečiai.
ES ir Rusijos atstovų pokalbis – apie Ukrainą
Apie padėtį Ukrainoje paskui daugelį kitų Vakarų pareigūnų dar praėjusį savaitgalį pasisakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy. Jis apkaltino Ukrainos pareigūnus šalies destabilizavimu.
„Labai apgailestauju ir smerkiu Ukrainos pareigūnų naudojamą nepagrįstą jėgą prieš protestuotojus, kai dauguma jų taikūs“, – būdamas Varšuvoje kalbėjo H.van Rompuy.
Su H.van Rompuy susitikęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat pabrėžė, kad besitęsiantį smurtą turėtų nutraukti Ukrainos pareigūnai.
„Protestuotojai nekelia klausimo dėl Ukrainos vienybės. Tarp opozicijos keliamų sąlygų nėra šalies padalijimo“, – teigė D.Tuskas.
H.van Rompuy apie Ukrainą kalbėjo ir vakar. Jis ir Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso Briuselyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, aktyviai remiančiu Ukrainos vadovą Viktorą Janukovyčių.
ES ir Rusijos viršūnių susitikimas turėjo prasidėti jau pirmadienį, bet ES vadovybė nusprendė atšaukti darbo vakarienę su V.Putinu, taip aiškiai parodydama nepasitenkinimą Maskvos elgesiu.
Būtent Rusija įtikino V.Janukovyčių ne pasirašyti Asociacijos sutartį su ES, o imti stiprinti ryšius su Rusija. Iškart po to Kijeve kilo protestai. Dabar Rusija ir ES jau kelis mėnesius kaltina viena kitą kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus.
„Atsiradęs tiesių kalbų poreikis. Mums reikia išsiaiškinti, kokia šiuo metu ES ir Rusijos santykių būklė“, – prieš susitikimą pareiškė vienas aukštas Bendrijos diplomatas.
Jam antrino ir V.Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas: „Atėjo laikas atviram ir išsamiam pokalbiui apie tai, kokia mūsų santykių perspektyva.“
Prieš vakarykštį susitikimą, regis, nuotaikos buvo nervingos. Iš anksto paskelbta, kad abi pusės nepateiks bendro pareiškimo, nepasirašys jokių susitarimų.
Įtampą dar labiau pakurstė ukrainiečių feminisčių grupelės „Femen“ protestas. Iki pusės apsinuoginusios merginos, kurios bandė įsiveržti į ES Tarybos pastatą, buvo sulaikytos.
