„Ryte pasirodė informacija, kad į sritį įvažiavo du autobusai su specialiosiomis milicijos pajėgomis. Užkarpatės srities VRM vadovas pasakė, kad tuose autobusuose - „Berkut“ kariai, grįžę iš Kijevo. Šią informaciją patvirtino ir specialiojo padalinio vadas“, - sakė R.Bulanovas.
Tačiau vėliau pasirodė informacija, kad Vyriausybė užsimojo 6 kartus didinti „Berkut“ karių skaičių.
Zn.ua praneša, kad Ukrainos vyriausybė uždarame posėdyje nusprendė, nepriklausomai nuo to, bus ar ne įvesta nepaprastoji padėtis, specialiųjų „Grifon“ ir „Berkut“ padalinių pajėgas padidinti iki 30 tūkst. žmonių – t. y. šešis kartus.
Taip pat nuspręsta padidinti jų įgaliojimus.
Teisingumo ministerijai pavesta legalizuoti liaudies draugovių kūrimą visuomeniniai tvarkai užtikrinti.
Planuojama apriboti judėjimą 30-yje Kijevo gatvių.
Taip pat norima iš valstybės biudžeto rezervinio fondo skirti lėšų amunicijos, karinių priemonių ir ginklų pirkimui specialiesiems padaliniams.
Opozicija pasirengusi derėtis
Ukrainoje pagrindinės
opozicinės partijos pirmadienį pareiškė esančios pasirengusios
tęsti derybas su prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybe, bet
perspėjo, kad protestuojančiųjų kantrybė gali „išsekti“ bet
kurią akimirką.
Bendru pareiškimu opozicijos lyderiai nurodė esantys pasirengę
deryboms, „nepaisant valdžios mėginimų atsisakyti derybų ir
grasinimų skelbti nepaprastąją padėtį“.
Pareiškime pabrėžiama, kad per pastarąją parą Maidane
laikytasi paliaubų, ramu, nors „įpykusių dėl valdžios kurtumo
žmonių kantrybė gali išsekti bet kurią akimirką“.
Opozicija apkaltino valdančiuosius mėginimu nutraukti derybas,
remiantis kaltinimais dėl Teisingumo ministerijos pastato užėmimo.
„Šiuo metu ministerijos pastate protestuojančiųjų nėra“,
– sakė opoziciniame Nacionalinio pasipriešinimo štabe.
Opozicija kaltina jėgos struktūras, kad jos kartu su
vadinamosiomis tituškomis (anot štabo, „organizuotomis banditų
formuotėmis“), naudodamos šiurkščią jėgą ir ginklus,
išvaikė protestavusius piliečius Zaporožėje, Dniepropetrovske,
Čerkasuose, Sumuose. „Nukentėjusiųjų – šimtai“, – pažymi
opozicija.
Minimas štabas dar nurodė, kad tęsiasi žmonių grobimai,
„neteisėti suėmimai, gaudynės, įkaitų grobimas, nesiliauja
žurnalistų persekiojimas, trukdoma jų profesinei veiklai“.
ESBO siūlosi tarpininkauti
Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteris, šiuo metu taip pat vadovaujantis
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO),
pirmadienį pasiūlė tarpininkauti sprendžiant politinę krizę
Ukrainoje, praneša „EU business“.
„Penktadienį susitikau su Ukrainos premjeru Mykola Azarovu, -
sakė D.Burkhalteris. - Pasakiau jam apie ESBO galimybę
tarpininkauti ir pateikiau keletą konkrečių pasiūlymų, kaip
nutraukti smurtą ir pradėti dialogą“.
Šveicarijos ir ESBO prezidentas per pirmadienį vykusią spaudos
konferenciją Varšuvoje taip pat sakė, kad laukia Ukrainos valdžios
atsakymo į savo pasiūlymą.
Šveicarija pirmininkavimą ESBO perėmė sausio 1 dieną. Šalis
tarptautinėje politikoje seniai užsitikrino neutralios valstybės
statusą, kur derybų atvyksta net ir labiausiai nesutariančios
šalys. Pernai metų lapkritį Ženevoje buvo sėkmingai pasiektas
pirminis susitarimas dėl Irano branduolinės programos, šiuo metu
čia vyksta taikos konferencija Sirijos krizei spręsti.
ES komisaras grįžta į Ukrainą
Vienas aukštas Europos
Sąjungos (ES) pareigūnas pirmadienį vėl apsilankys Ukrainoje,
Briuseliui mėginant padėti sumažinti įtampą krizės apimtoje
šalyje.
„Siekdamas pabrėžti mūsų tęsiamus ryšius su Ukraina, (ES
plėtros) komisaras Štefanas Fuele šiandien
vėl išvyks į Kijevą tęsti pastangų padėti rasti kelią iš
krizės“, – sakė vienas Europos Komisijos atstovas.
Š.Fuele lankėsi Ukrainoje penktadienį ir šeštadienį, kur
susitiko su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir opozicijos lyderiais.
Po susitikimo su didelį spaudimą patiriančiu Ukrainos vadovu
Š.Fuele paragino šalies vyriausybę atlikti konkrečių žingsnių,
kad būtų sustabdyta „smurto ir bauginimo spiralė“ bei būtų
atkurta ramybė.
Komisaras sakė „perdavęs gilų ES susirūpinimą dėl
naujausių įvykių ir pabrėžė būtinybę sustabdyti smurto
ratą“.
Aktyvistai paliko ministerijos pastatą
Aktyvistai išėjo iš užimto Teisingumo ministerijos pastato. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė judėjimo „Spilna sprava“ lyderis Aleksandras Daniliukas. Tačiau palikę pastatą aktyvistai ir toliau ketina jį blokuoti.
Išeidami jie pateikė valdžiai ultimatumą - „jeigu sausio 28 d. nebus įvykdyti reikalavimai dėl konstitucinio valdymo atstatymo, prezidento ir parlamento rinkimų sušaukimo ir teroro prieš Ukrainos tautą pabaigos, mes užimsime visus administracinius apstatus ir įleisime į darbą tiktai tuos asmenis, kurie tiesiogiai atsakingi už žmonių gyvybes ir sveikatą“.
Demonstrantai ministeriją
šturmavo sekmadienio vakarą.
Vienas opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko paragino vyriausybės
priešininkus nesiimti provokacijų. Teisingumo ministrė Jelena Lukaš
netgi pagrasino paskelbti nepaprastąją padėtį, jei pastatas nebus
atlaisvintas.
Radoje – siūlymas panaikinti „Berkut“
Ukrainos Aukščiausioje Radoje užregistruotas įstatymo projektas uždrausti „Berkut“. Taip pat siūloma uždrausti riaušių milicijai naudoti šaunamuosius ginklus ir specialias priemones (ašarines dujas, garsines granatas, vandens čiurkšles), prižiūrint viešąją tvarką per demonstracijas.
Projekto autorius – visai ne opozicijos deputatas, o Regionų partijos frakcijos atstovas Nikolajus Rudkovskis.
Neeilinė Rados sesija numatyta antradienį, sausio 28 d. Joje planuojama ieškoti išeičių iš Ukrainoje susidariusios situacijos.
URM neigia gandus apie nepaprastąją padėtį
Ukrainos Užsienio
reikalų ministerija paneigė pranešimus, jog esą užsienio ambasados
informuotos, kad artimiausiu metu šalyje bus įvesta nepaprastoji
padėtis.
„Tai neatitinka tikrovės, jokios tokio pobūdžio informacijos
ambasados iš mūsų negavo”, - pareiškė pirmadienį žurnalistams URM
informacinės politikos departamento direktorius Jevgenijus
Perebeinosas.
Anksčiau kai kurios žiniasklaidos priemonės išplatino informaciją,
jog Ukrainos užsienio politikos žinyba įspėjo užsienio valstybių
ambasadas, kad artimiausiu metu šalyje bus įvesta nepaprastoji
padėtis.
Parengė Jurgita Noreikienė