Šis tyrimas buvo atnaujintas 2011 metais, spaudžiant Amerikos
žmogaus teisių komisijai (IACHR).
Penktadienį paskelbtame pranešime prokuroras Marco Guzmanas
nurodė, kad tyrimas prieš A.Fujimori ir 26
buvusius aukšto rango pareigūnus buvo nutrauktas, padarius išvadą,
jog nebuvo įvykdyta jokių nusikaltimų žmoniškumui.
Aukoms atstovaujantis advokatas Sigfredo Florianas sakė, kad bus teikiama apeliacija.
„Tik keturi žemo rango provincijos gydytojai 1998 metais buvo
apkaltinti dėl valstietės (Mameritos) Mestanzos mirties, ir nebuvo atsižvelgta į 140 tomų įrodymų,
pagrįstų kitų 2074 valstiečių moterų skundais, kuriuose
sakoma, kad joms buvo prievarta atliktas kiaušintakių perrišimas“, -
pridūrė S.Florianas.
33 metų M.Mestanza, septynių vaikų motina, mirė 1996-aisais,
kai verčiama sutiko, kad jai būtų atlikta sterilizacijos operacija.
Moters artimiesiems Peru vyriausybė sutiko sumokėti daugiau nei
100 tūkst. JAV dolerių kompensaciją, taip pat užtikrinti nemokamą
mokymą bei gydymą jos vaikams. Tačiau IACHR, nepatenkinta, kad ši
nutartis nebuvo įvykdyta, reikalavo atlikti baudžiamąjį tyrimą.
A.Fujimori, kuris dabar kaltinamas dėl korupcijos ir leidimo
steigti „mirties būrius“, tvirtina, kad daugiau nei 300 tūkst.
– daugiausiai neturtingų ir neraštingų indėnių – buvo
sterilizuotos 1995–2000 metais savo noru.
Tuo tarpu moterys teigia buvusios apgaudinėjamos, bauginamos,
papirkinėjamos maisto daviniais ir kitaip spaudžiamos ryžtis
operacijoms, kad būtų įvykdytos numatytos sterilizacijos programos
kvotos.
M.Mestanzai buvo pasakyta, jog ji turi sterilizuotis, nes esą
moterys, pagimdžiusios daugiau nei septynis vaikus, yra siunčiamos
į kalėjimą, sakoma nutartyje.
Vyriausybių sankcionuotų priverstinės sterilizacijos programų
istorijoje Peru atvejis tikriausiai yra pats didžiausias. Ši
programa taip pat paveikė beveik 25 tūkst. vyrų.
A.Fujimori gyrėsi, kad jam pavyko sumažinti gimstamumą savo
šalyje nuo 3,7 vaiko vienai moteriai 1990 metais iki 2,7 vaiko –
dešimtmečiu vėliau.
