Artėjant V.Klyčko paskelbtų paliaubų pabaigai, Kijeve tvenkiasi įtampa

„Iki 20 val. (ir Lietuvos laiku) sugrįšiu pas jus ir informuosius apie derybų rezultatus“, – protestuotojams sakė V.Klyčko, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Neišardykite barikadų, tačiau iki derybų pabaigos elkitės ramiai“, – sakė jis.

Baigiantis opozicijos ultimatumo laikui Kijeve auga įtampa. Artėjant opozicijos prezidentui pateikto ultimatumo skelbti pirmalaikius rinkimus arba susidurti su įnirtingais smurtiniais gatvių protestais pabaigai, nuo protestuotojų deginamų padangų kylantys tiršti juodi dūmai gaubia Kijevo centrą.

Trys pagrindinės opozicinės partijos trečiadienį vakare paragino protestuotojus 24 valandas, kol baigsis prezidentui Viktorui Janukovyčiui pateikto ultimatumo terminas, susilaikyti nuo smurto.

Opozicija reikalauja, kad V.Janukovyčius paleistų vyriausybę, sušauktų pirmalaikius rinkimus ir atšauktų prieš protestuotojus nukreiptus drakoniškus įstatymus, kurių priėmimas išprovokavo pastarąjį smurto proveržį.

Šauks neeilinę Rados sesiją

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasiūlė Aukščiausiosios Rados pirmininkui Volodymyrui Rybakui sušaukti neeilinę parlamento sesiją, kad nedelsiant būtų sureguliuota politinė krizė.

„Jūs žinote, kad masinius neramumus, vykusius pastaruoju metu, lydėjo smurtas, padegimai, liejosi kraujas. Šiandien padėtis reikalauja nedelsiant imtis sureguliavimo. Prašyčiau jūsų pakviesti deputatus susirinkti ir aptarti šitą padėtį“, – sakė valstybės vadovas, susitikęs su parlamento pirmininku, sakoma prezidento tinklalapyje.

V.Rybakas atsakė esąs pasirengęs pasirašyti potvarkį, kad būtų surengta neeilinė parlamento sesija išeities iš krizės būdams apsvarstyti.

„Manau, kad šiandien aš jau pasirašysiu tokį potvarkį, ir (kitos) savaitės pradžioje mes pakviesime Aukščiausiosios Rados deputatus, kad būtų išnagrinėti visi klausimai, kurie šiandien iškyla“, – sakė V.Rybakas susitikime su prezidentu.

Europos Sąjunga pasirengusi tarpininkauti konflikte tarp demonstrantų ir vyriausybės Ukrainoje. Pritarus Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, penktadienį į Kijevą vyksta Rytų kaimynystės politikos komisaras Stefanas Fuele. Tai Briuselyje paskelbė Komisijos atstovas.

Kitą savaitę Ukrainoje lankysis ir ES užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius patikino Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso, jog neketina įvesti šalyje nepaprastosios padėties, kad pažabotų smurtinius protestus Kijeve, ketvirtadienį pranešė Komisija.

Per pokalbį telefonu V.Janukovyčius „patikino J.M.Barroso, jog nenumatyta įvesti nepaprastąją padėtį Ukrainoje“, sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Olivier Bailly.

J.M.Barroso savo ruožtu paragino V.Janukovyčių „pradėti dialogą aukščiausiu lygiu“ prieš tolesnes derybas vėliau ketvirtadienį su opozicijos lyderiais Kijeve.

Pasigirdus spėlionėms, kad ES svarsto galimas sankcijas Ukrainai, O.Bailly sakė, kad Briuselis kol kas nori „suteikti visas galimybes politiniam dialogui“.

„Norime matyti, kaip situacija nurimsta, baigiasi smurtas prieš taikius demonstrantus ir žurnalistus“, - sakė O.Bailly.

Pasak jo, ES „nori padėti“ Ukrainos dialogui.

Penktadienį į Kijevą turi atvykti ES plėtros komisaras Štefanas Fuele, o ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton į Ukrainą gali nuvykti kitą savaitę.

Konkrečiai paklaustas apie sankcijų naudojimą, O.Bailly pabrėžė, kad Briuselio prioritetas yra „neapibrėžinėti iš naujo santykių su Ukraina“.

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ketvirtadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir JAV prezidentą Baracką Obamą  tarpininkauti taikos derybose dėl Ukrainą krečiančio kruvino smurto nutraukimo.

„Esu tikras, kad jūs galite pasiekti šį tikslą. Viena su kita kovojančios šalys privalo drauge susėsti derėtis“, - sakė 82 metų valstybininkas atvirame laiške, kuris buvo paskelbtas Gorbačiovo fondo interneto svetainėje.

„Vladimirai Vladimirovičiau, pone Obama, prašau jūsų rasti galimybę ir žengti ryžtingą žingsnį padedant Ukrainai grįžti į taikaus vystymosi kelią“, - pridūrė M.Gorbačiovas.

Oficialiai - 150 sužeistų

Kijeve per susirėmimus sužeista daugiau kaip 150 žmonių, rodo oficialūs duomenys.

25 žmonės, kurie buvo sužeisti per protestuotojų ir milicijos susirėmimus Kijevo centrinėje Hruševskio gatvėje, per pastarąsias 24 val. kreipėsi pagalbos į medikus, sakė Kijevo administracijos atstovas, remdamasis sveikatos apsaugos departamento duomenimis.

25 protestuotojai Hruševskio gatvėje nuo sausio 22 dienos 6 val. ryto iki sausio 23 dienos 6 val. ryto paprašė greitosios pagalbos automobilių komandų suteikti jiems pagalbą dėl sužeidimų.

Kaip rodo naujausi pranešimai, 12 žmonių dėl įvairių sužeidimų buvo paguldyti į ligonines.

Iš viso nuo sausio 19 dienos 16 val. į medikus pagalbos kreipėsi 157 protestuotojai, kurių 72 buvo paguldyti į ligonines.

Trečiadienį Kijevo sveikatos apsaugos departamentas patvirtino, kad per susirėmimus Hruševskio gatvėje žuvo du žmonės.

Trečiadienį vakare opozicijos lyderiai Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo, kad per riaušes iš viso žuvo penki žmonės.

Nacionalinė pasipriešinimo būstinė tvirtina, kad daug sužeistųjų atsisakė medikų pagalbos, nes baiminosi milicijos persekiojimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį, po Ukrainoje vykusių kruvinų susirėmimų, sakė, kad Ukraina privalo ginti protestuotojų gyvybes.

„Tikimės, kad Ukrainos vyriausybė užtikrins pagrindines teises, ypač – galimybę rengti taikias demonstracijas, apsaugos gyvybes ir (užtikrins), kad smurtas nebūtų naudojamas“, - sakė ji.

M.Azarovas jaučasi tvirtai

Ukrainos valdžia visiškai kontroliuoja padėtį Kijeve. Tai ketvirtadienį interviu BBC pareiškė šalies premjeras Mykola Azarovas.

„Situacija Kijeve visiškai kontroliuojama”, - pabrėžė jis.

„Visa šalis labai ramiai dirba. Įvykiai klostosi tik nedidelėje Kijevo centro dalyje, kur yra vyriausybiniai pastatai ir įstaigos”, - teigė M.Azarovas.

Ukrainos Gynybos ministerija „dar kartą paneigia kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimus, kad esą ruošiamasi įvesti nepaprastąją padėtį”. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė ministerijos atstovas pulkininkas Aleksandras Motuzianikas.

„Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi informacija, kad ginkluotosios pajėgos ruošiasi nepaprastosios padėties įvedimui, neatitinka tikrovės, - pabrėžė jis. - Karinės dalys yra nuolatinio dislokavimo vietose”.

Trečiadienį Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas paneigė žiniasklaidos informaciją, kad esą iš Černigovo į Kijevą važiuoja penki tankai. „Jokie tankai į Kijevą nevažiuoja, - pabrėžė jis. - Ukrainos ginkluotosios pajėgos nedalyvauja politiniuose įvykiuose, kurie klostosi šalyje”. Pasak kariškio, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslus ir uždavinius aiškiai apibrėžia šalies įstatymai.

Ukrainoje protestuotojai ir milicija anksti ketvirtadienį buvo savo pozicijose toje vietoje, kur vyko kruvini susirėmimai, pareikalavę, pasak aktyvistų, penkių gyvybių.

Ukrainos milicijos specialusis dalinys „Berkut“ laiko savo pozicijas Hruševskio gatvėje Kijevo centre, o šimtai protestuotojų susibūrę kitoje barikadų pusėje, rodo televizijos reportažai.

Tvyrant įtampai vyko pavieniai susirėmimai, per kuriuos demonstrantai svaidė akmenis, o milicija atsakė kurtinamosiomis granatomis, bet vis tiek buvo ramu, palyginti su įnirtingomis trečiadienio kovomis.

Per naktį demonstrantai dar labiau sutvirtino savo barikadas smėlio ir sniego maišais. Jų priešakinę liniją žymi degančios padangos, kurių milicija nesugebėjo užgesinti nė vandens patranka.

Opozicija perspėjo prezidentą Viktorą Janukovyčių, kad jis ketvirtadienį turi dar vieną, paskutinę galimybę pasiūlyti nuolaidų ir kad priešingu atveju protestuotojai „atakuos“.

Laukiama ES sankcijų

Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienio rytą kalbėjo, kad smurtą Ukrainoje galėtų numalšinti aktyvūs Europos Sąjungos veiksmai ir griežtos priemonės, tarp kurių galėtų būti įvairios sankcijos.

„Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ A.Butkevičius sakė sekantis padėtį Kijeve, tačiau kol kas Lietuva nesirengia imtis tarpininko vaidmens sprendžiant krizę, kaip buvo per Oranžinę revoliuciją prieš devynerius metus.

„Žmonės turi būti apsaugoti. Demokratinėse šalyse tokie dalykai negali vykti. Ir už tai turi atsakyti Ukrainos vyriausybė“, – įsitikinęs Lietuvos premjeras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius  trečiadienį pareiškė, kad ES turėtų svarstyti galimybę apriboti atsakingų Ukrainos pareigūnų judėjimo laisvę ir įšaldyti jų sąskaitas bankuose, reaguodama į smurto proveržius Kijeve. Ministras sakė manantis, kad ES pozicija turėtų būti tvirtesnė, todėl negalima atmesti tikslinių sankcijų galimybės.

„Tai galėtų būti judėjimo laisvės apribojimai ir galėtų būti veiksmai, susiję su sąskaitomis bankuose. Tokie dalykai galėtų būti svarstomi. Jų šiandien nėra darbotvarkėje, bet manau, kad turėtų atsirasti darbotvarkėje. Neturėtume to atmesti, o įvardyti šią galimybę kaip labai realią“, - BNS trečiadienį sakė ministras.

Visą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Kijevo centre tęsėsi masinių riaušių dalyvių ir teisėsaugos pareigūnų konfrontacija.

Pasak Ukrainos premjero, valdžia pasisako už konstruktyvų dialogą su opozicija, kad būtų padarytas galas konfrontacijai Kijevo centre, bet ji nepriims ultimatumų.

„Opozicijos lyderiai turi suprasti, jog ir jie atsako už tai, kad nebūtų liejamas kraujas, ir valdžia už tai atsako. Reikia kartu dėti pastangas, kad Kijevas grįžtų prie normalaus darbo režimo”, - pažymėjo M.Azarovas.

Tuo metu Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas nusprendė atidėti gegužės mėnesį turėjusį įvykti vizitą į Ukrainą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo šioje šalyje ir politinio nestabilumo.

Kaip pranešė trečiadienį valstybės vadovo administracija, „prezidentas labai susirūpinęs dėl įtampos eskalavimo Ukrainoje, pareikalavusio žmonių aukų, ir reiškia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“.

„Jėgos naudojimas prieš taikius demonstrantus yra nepriimtinas ir negali būti politinės krizės sureguliavimo būdas. Bulgarijos prezidentas ragina pradėti dialogą su opozicija ir pilietine visuomene, kad būtų rasta išeitis iš dabartinės situacijos ir normalizuota padėtis šalyje“, - sakoma administracijos pranešime.

Dokumente pabrėžiama, kad Bulgarija visada rėmė Ukrainos eurointegracijos siekius.

Rusija nesikiš į įnirtingus antivyriausybinius protestus Ukrainoje ir mano, kad šios šalies vadovybė ras išeitį iš susidariusios padėties, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Mes nemanome turintys teisę kokiu nors būdu kištis į mums broliškos Ukrainos vidaus reikalus. Tai neleistina, Rusija to nedarė ir nedarys“, – sakė D.Peskovas interviu, kuris ketvirtadienį paskelbtas dienraščio „Komsomolskaja pravda“ interneto svetainėje.

„Bet kokie sprendimai, kurie priimami Kijeve, yra suverenūs ir juos priima tos šalies vadovybė demokratinių procesų rėmuose. Kišimasis, įtakos darymas pasitelkus vienokius ar kitokius politinės vadybos instrumentus – mūsų nuomone, tai neleistina“, – pabrėžė V.Putino atstovas spaudai.

Pats Rusijos vadovas dar nekomentavo pastarųjų kruvinų susirėmimų Kijeve, per kuriuos žuvo penki protestuotojai, keturi iš jų, kaip skelbiama, nuo šautinių žaizdų, o milicijos specialiosios pajėgos prieš demonstrantus pasitelkė ašarines dujas, kurtinamąsias granatas bei gumines kulkas.

Protestai Ukrainoje prasidėjo lapkritį, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius, spaudžiamas Rusijos, atsisakė pasirašyti sutartį dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga.

Mainais V.Putinas pasiūkė Kijevui susitarimą dėl 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos.

D.Peskovas interviu pažymėjo, kad „Rusija ir Ukraina – dvi broliškos valstybės“, ir Kremlius „labai įdėmiai, su nerimu, o kartais – su skausmu“, stebi įvykius Ukrainoje, tačiau neabejoja, jog prezidentas Viktoras Janukovyčius ras išeitį iš susidariusios padėties.

„Maskvoje neabejojama, kad Ukrainos vadovybė puikiai žino, ką daryti“, – pabrėžė V.Putino atstovas spaudai.

„Mes įsitikinę, kad Kijeve žino, ką daryti, ir ras geriausią atomazgą, kad būtų normalizuota situacija ir viskas grįžtų į taikias vėžes“, – sakė jis.

Maskva dėl susirėmimų Kijeve apkaltino opoziciją ir Vakarus, o Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas trečiadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė, kad „Ukrainos teisėta valdžia susiduria su kišimusi iš užsienio į jos vidaus reikalus“, turėdamas galvoje ES ir JAV pareiškimus.

D.Peskovas interviu skundėsi, kad „Kijeve dirbantys užsienio valstybių pasiuntiniai kalba apie tai, ką turi daryti valdžia Ukrainoje, iš kur ji turi išvesti vidaus kariuomenę, iš kur išvesti policiją ir t.t.“.

„Mes, žinoma, apgailestaujame ir piktinamės, kai tampa akivaizdus kišimasis iš išorės į tuos vidaus procesus, kurie vyksta Kijeve... Tai yra kai tokiu būdu iš svetur nurodinėja, ką daryti. Žinoma, mums tai visiškai nesuvokiama istorija. Ir, žinoma, mes negalime tam pritarti, tai veikiau kelia mums pasipiktinimą“, – pabrėžė Rusijos prezidento atstovas.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas „Interfax“ naujienų agentūrai sakė, kad „legitimi Ukrainos valdžia susiduria su įtakomis iš užsienio“.

„Jiems iš išorės aiškina ką ir kaip daryti. Mums (Rusijai, - vert. past.) tai visiškai nepriimtina situacija. Be abejo, mes tam nepritariame ir labai piktinamės“, - kalbėjo viceministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas asmeniškai nekomentavo pastarųjų dviejų įvykių Ukrainoje, kurių metu žuvo 5 protestuotojai.