Dar neišblėsus Naujųjų metų šventės šurmuliui Latvijos sostinėje Rygoje – vėl įspūdingų renginių virtinė. Šios savaitės pabaigoje Ryga perima Europos kultūros sostinės titulą. Per tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio – truksiančią atidarymo šventę rygiečių ir miesto svečių laukia unikalūs kultūros renginiai ir specialiai parengti šou.
Šventės akcentu taps šviesa
Pagrindiniu šventės akcentu taps šviesa – jau penktadienio vakarą Rygą stebuklingai papuoš šviesos festivalis „Staro Riga“. Sostinėje bus ypatingai apšviesta ir paryškinta keliasdešimt įvairių objektų: pastatų fasadai, tiltai, paminklai.
Šeštadienį Rygoje oficialiai bus atidarytas Šviesos rūmais pavadintas Latvijos nacionalinės bibliotekos pastatas. Vidurdienį gyva žmonių grandinė sujungs skirtinguose Dauguvos krantuose esančias senąją ir naująją bibliotekas. Iš rankų į rankas perduodamos knygos į Šviesos rūmus pateks nukeliavusios 2014 metrų atstumą.
O šeštadienio vakare rygiečių ir miesto svečių laukia tikra ugnies ir šviesos šventė.
Ant Dauguvos krantinės įvyks ugnies skulptūrų pasaulio čempionatas, kuriame dalyvauja dvylika komandų. Kas dešimt minučių bus deginama po vieną skulptūrą ir išrinktas nugalėtojas.
Tuoj po šio renginio laukia įspūdingas šviesos reginys. Žiūrovai išvys didžiulį įvairiomis spalvomis spindintį laivą.
Pasinaudojus šviesos efektais bus pamėginta perteikti mintis apie gamtą, žmogų, kultūrą. Galiausiai žiūrovų laukia pirotechnikos efektai, kuriuos lydės specialiai sukurtas muzikinis opusas.
Lankytojų laukia parodos
Savaitgalį Rygoje vyks ir daug kultūros renginių: bus atidarytos dvi parodos. Latvijos nacionalinio meno muziejaus paroda „1914“ žymi Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100 metų jubiliejų.
Nacionaliniame istorijos muziejuje duris taip pat atveria paroda, skirta gintaro istorijai.
2014 m. Europos kultūros sostinės šventės atidarymo proga bus rodoma Richardo Wagnerio opera „Rienzi“, kurią garsusis kompozitorius pradėjo kurti gyvendamas Rygoje ir kuri šį kompozitorių išgarsino.
Centriniame turguje vyks akcija „Paragauk Rygos“.
Nemažai kultūros renginių numatyta ir Rygos, kaip Europos kultūros sostinės, partneriu tapusiame Siguldos mieste.
Atvyko ir Lietuvos prezidentė
Į Europos kultūros sostinės atidarymo renginius atvyksta daug garbingų svečių, tarp jų Europos Komisijos komisarai Androulla Vassiliou ir Andris Piebalgas, Irano viceprezidentas, Švedijos ir Estijos parlamentų pirmininkai, Liuksemburgo ministras pirmininkas, kitos 2014 metų Europos kultūros sostinės – Umeo – meras, taip pat Jerevano, Eseno, Pskovo, Rostoko, Pėčo miestų vadovai bei delegacijos iš Budapešto, Maskvos, Minsko, Helsinkio, Varšuvos, Talino, Vienos ir daugelio kitų miestų.
Penktadienį į Rygą atvyko ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Latvijos sostinėje lankysis ir Vilniaus meras Artūras Zuokas bei Kauno vadovas Andrius Kupčinskas.
Šventinius renginius Rygoje nušvies per penkis šimtus žurnalistų iš daugiau kaip trisdešimties šalių. Į Rygą atvyko ir žurnalistai iš tokių egzotiškų šalių kaip Togas ir Etiopija.
Surinko įspūdingą biudžetą
Europos kultūros sostinės titulą Ryga su Švedijos miestu Umeo perima iš 2013 metais ja buvusių Marselio (Prancūzija) ir Košicės (Slovakija).
Europos Komisija skiria 1,5 mln. eurų kiekvienai kultūros sostinei, tačiau didžiąją dalį išlaidų (apie 80 proc.) turi padengti pats miestas ir šalies vadovybė.
Rygos – Europos kultūros sostinės – projekto biudžetą sudaro 24 mln. eurų. Į Europos kultūros sostinės programos rengimą įsitraukė daugiau kaip 12 tūkstančių žmonių iš beveik šimto įvairių kultūros institucijų, valstybės ir miesto kultūros įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų.
Rygos meras Nilas Ušakovas neneigė, kad dėl ekonominės krizės teko sumažinti programos biudžetą.
„Tačiau, nepaisydami nieko, mes norėtume pasinaudoti šia proga ir surinkti pinigų kultūros infrastruktūrai, kad pritrauktume daugiau turistų ir padėtume kelti šalies ekonomiką“, – sakė N.Ušakovas.
Vilniui – kartūs žodžiai
Dėl ekonominės krizės teko mažinti finansavimą ir 2009-aisiais Europos kultūros sostine tapusiam Vilniui.
„Vilniaus renginiai buvo katastrofa – organizatoriai nesugebėjo surinkti pinigų projektams“, – pasakė atrankos komisijos vadovas Robertas Scottas, aptardamas klausimus, susijusius su didesniu ES indėliu ir parama tais atvejais, kai miestų vadovybės dėl apkarpytų biudžetų nesugeba įvykdyti prieš kelerius metus duotų pažadų.
Vilniaus problema buvo ir tai, kad išsiskyrė Vyriausybės ir miesto administracijos pozicijos, be to, subankrutavo pagrindinė oro linijų bendrovė, todėl miestas buvo izoliuotas nuo potencialių lankytojų.
N.Ušakovas atmetė prognozę, kad Ryga gali sekti Vilniaus pavyzdžiu. Jo teigimu, Ryga yra didžiausia iš visų trijų Baltijos šalių sostinių, tad ji sugebės pritraukti daugiau rėmėjų ir gauti reikalingų lėšų.
Atvyksta daugiau turistų
Nors iki šventės pradžios liko vos kelios valandos, didelio sujudimo Rygos gatvėse nematyti. Mieste – paprasta darbo diena. O tuos, kurie turi laisvo laiko, nuo pasivaikščiojimo lauke bent jau kol kas atgraso vos prieš kelias dienas spustelėjęs šaltukas. Lūkuriuodami vakare prasidėsiančių renginių žmonės mieliau renkasi kavinėse.
„Šventinis šurmulys jau baigėsi ir klientų pagausėjimo galėtume tikėtis vasarį bei kovą, kai pas mus atvyks atsipalaiduoti turistai iš Skandinavijos. Tačiau šį savaitgalį jaučiamas pagyvėjimas, klientų viešbutyje padaugėjo penktadaliu.
Manau, kai šis klientų pagausėjimas susijęs su Europos kultūros sostinės renginiais. Net pažiūrėjus į šiuos viešbučio klientus galima pasakyti, kad jie čia atvyko ne pigios degtinės, o kai ko daugiau“, – portalui lrytas.lt sakė nedidelio Rygos senamiestyje įsikūrusio viešbučio administratorė.
Rygiečius šventinis šurmulys džiugina
Prie senamiesčio taksi automobilyje klientų laukiantis Edmundas sakė didesnio sujudimo mieste kol kas nepastebėjęs – gal tik mašinų gatvėje šiek tiek daugiau, nors į kamščius jam patekti neteko.
Paklaustas, kaip vertina virsmą Europos kultūros sostine ir ko iš jo tikisi, Edmundas atsakė: „Kuo daugiau švenčių, tuo geriau. Ir žmonėms bus į ką pažiūrėti, ir turistų pritrauksime. O tai papildomos pajamos kiekvienam mūsų.“
Tokios pat nuomonės laikėsi ir kiti portalo lrytas.lt gatvėje kalbinti Rygos gyventojai.
„Kol kas dar nesu susipažinusi su visa šventės programa, bet neabejoju, kad bus į ką pažiūrėti. Įspūdingų renginių netrūks ne tik per atidarymo šventę, bet ir vėliau“, – sakė gatvėje užkalbinta Svetlana.
Į namus skubantis verslininkas Dainis taip pat sakė dar neapsisprendęs, į kokius renginius eis. „Mano reikalas uždirbti pinigų, o laisvalaikį tegul planuoja žmona. Aš – už tai, kad tokių renginių būtų kuo daugiau, nors jie ir kainuoja. Tačiau už viską reikia mokėti. Manau, kad Europos kultūros sostinės renginiams išleistos lėšos Rygai sugrįš su kaupu“, – prognozavo Dainis.
Čempionai pasirengę rimtai kovai
Kol penktadienio popietę rygiečiai dar svarstė, kokius renginius rinktis, Dauguvos krantinėje vyko intensyvūs pasirengimo pasaulio ugnies skulptūrų čempionatui darbai.
Iš viso Rygoje varžysis komandos iš dvylikos pasaulio šalių: JAV , Australijos, Prancūzijos, Estijos, Rusijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Lietuvos, Suomijos, Ispanijos, Švedijos ir Šveicarijos.
Taline 2011 metais vykusį pirmąjį ugnies skulptūrų čempionatą laimėjusi Lietuvos komanda atsakingai rengiasi ir šiųmečiam pasirodymui.
„Mūsų skulptūra „Žydinti viltis“ turėtų išsiskirti savo ornamentais. Stengsimės šiai skulptūrai suteikti ir judesio. Apie varžybas paprasčiausiai negalvojame, tiesiog stengsimės įgyvendinti tai, ką suplanavome, o ten jau bus matyti“, – portalui lrytas.lt sakė pasaulio čempiono titulą jau turintis Kęstutis Musteikis.
K.Musteikiui projektą įgyvendinti padedantis jo brolis Vytautas Musteikis juokavo, kad būtų gerai ką nors laimėti, „kad apsimokėtų kelionė“.
Tai išgirdęs K.Musteikis atšovė: „Jei atvažiavome, tai jau kaip nors grįšime.“
Broliai Musteikiai kuria ne tik ugnies, bet ir ledo skulptūras. Pernai per tarptautinį ledo skulptūrų festivalį Jelgavoje K. ir V.Musteikių skulptūra užėmė antrąją vietą.
