„Oficialiuose susitikimuose ar renginiuose A.Sharonas atrodydavo šaltas ir nesukalbamas, kokio, matyt, Izraeliui tada ir reikėjo. Tačiau mudviejų susitikimo metu jo šaltumas truko neilgai.
Pasikeitus mandagiomis frazėmis, kurių reikalauja diplomatinis protokolas, jis nuoširdžiai domėjosi Lietuvos problemomis ir pasiekimais“, - prisiminė V.Adamkus su A.Sharonu turėjęs progos susitikti savo darbo vizito metu Izraelyje 2005 metų kovą.
Tuo metu V.Adamkus į Izraelį su kitais beveik penkiasdešimties valstybių vadovais buvo pakviestas dalyvauti viso pasaulio žydams svarbaus Yad Vashem muziejaus atidaryme, kuris po rekonstrukcijos duris atvėrė dar labiau papildęs savo archyvus apie holokaustą.
Kai po iškilmių Yad Vasheme aukštiems užsienio svečiams ištaigingame Jeruzalės „King David“ viešbutyje buvo surengti pietūs, A.Sharonas panoro, kad šalia jo sėdėtų du geri bičiuliai - V.Adamkus ir tuometinis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.
„Buvau maloniai nustebintas tokio svarbaus tarptautinio renginio šeimininko svetingumu, o tuo pačiu ir dėmesiu Lietuvai. Pietų metu su A.Sharonu labai betarpiškai ir nuoširdžiai pabendravome. Nors aš Izraelyje anksčiau nebuvau nė karto viešėjęs, bendravome kaip seni pažįstami“, - pasakojo V.Adamkus.
2005 m. Lietuvos ir viso pasaulio žydai aštriai kėlė klausimą dėl jų turto mūsų šalyje grąžinimo. Tačiau A.Sharonas pokalbio su V.Adamkumi metu šio klausimo net nepaminėjo.
„Atvirkščiai, jam labiau rūpėjo mūsų šalies problemos ir gyvenimas“, - pastebėjo V.Adamkus.
Vertindamas dabartinius Lietuvos ir Izraelio santykius bei ryšius, V.Adamkus pastebėjo, kad aukščiausi mūsų šalies vadovai per mažai skiria tam dėmesio: „Stebint Lietuvos užsienio politiką Izraelio atžvilgiu, susidaro įspūdis, kad ji labiau rūpi verslininkams ar eiliniams piliečiams, o ne - šalies vadovams. Kažin, ar pozicija - nesimaišome vienas kito kelyje ir gerai - toliaregiška ir perspektyvi“.
