Ši socialistė, agnostikė ir pediatrė 8-ajame dešimtmetyje
valdant Čilės kariniam režimui buvo kankinama, daug metų gyveno
užsienyje, grįžo į savo šalį ir dirbo jos vyriausybėje, kai
buvo atkurta demokratija.
Kai ji 2010 metais baigė pirmąją kadenciją prezidento poste,
kurios metu reformavo Čilės pensijų sistemą, jos populiarumas buvo
84 procentai.
Vėliau M.Bachelet vadovavo naujai įsteigtam Jungtinių Tautų
lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padaliniui (UN Women), bet
šiemet grįžo į Čilę ir pareiškė: „Žinojome, kad dar yra
dalykų, kuriuos reikia padaryti“.
Sekmadienį ji sutriuškino konservatorių kandidatę Evelyn
Matthei gavusi 62 proc. balsų, rodo oficialūs
rezultatai. Už jos varžovę balsavo 38 proc. rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų.
Tokie rezultatai suteikia M.Bachelet ir jos kairiųjų aljansui
„Naujoji dauguma“ tam tikrą mandatą, kurio reikia norint imtis
jos transformacinės darbotvarkės. Joje – konstitucijos, kuri yra
1973-1990 metų Augusto Pinocheto karinės
diktatūros palikimas, reformavimas, mokesčių didinimas, nemokami
mokslai koledže ir abortų legalizavimas.
M.Bachelet gimė 1951 metų rugsėjį Santjage. Jos tėvas Alberto
buvo oro pajėgų karininkas, o motina Anchela - archeologė.
Kai ji buvo jauna, jos tėvas buvo paskirtas į Sero Moreno oro
pajėgų bazę Čilės šiaurėje, kur tarp jos kaimynų buvo oro
pajėgų karininkas Fernando Matthei ir jo maža
duktė Evelyn.
M.Bachelet ir E.Matthei, kurioms tuomet buvo šešeri ir ketveri,
dėl amžiaus skirtumo nebuvo didelės draugės, bet pažinojo viena
kitą ir kartais drauge žaisdavo.
M.Bachelet paauglystėje įstojo į Socialistinio jaunimo
sąjungą ir studijavo mediciną, o jos tėvas iškilo į generolus ir
tapo artimas patarėjas išrinktam socialistų prezidentui Salvadorui
Allende.
Kai dešiniųjų karininkai 1973 metų rugsėjį surengė karinį
perversmą, per kurį žuvo S.Allende, Alberto Bacheletas atsidūrė
„įtartinųjų“ sąraše.
Jis buvo įkalintas kariškių mokykloje ir kankinamas, o nuo
patirtų sužeidimų mirė praėjus pusmečiui po paleidimo. Tos
mokyklos viršininkas tada buvo F.Matthei, Evelyn tėvas.
Vėlesnio tyrimo metu F.Matthei buvo išteisintas dėl bet kokio
vaidmens kankinant A.Bacheletą.
Tačiau Bacheletai ir toliau buvo „įtartini“, ir 1975 metų
sausį slaptoji policija nuvežė Michelle Bachelet su motina į
vieną kankinimų centrą.
M.Bachelet atskleidė labai nedaug tos savo patirties detalių.
Tačiau perrinkimo kampanijos metu – kai Čilė minėjo
40-ąsias 1973 metų rugsėjo 11 dienos perversmo metines –
M.Bachelet sakė, kad ją asmeniškai tardė Manuelis Contrerasas, šalyje nekenčiamos slaptosios policijos DINA vadovas.
M.Contrerasas, kuriam dabar - 84-eri, atlieka ilgą kalėjimo
bausmę dėl teisių pažeidimų.
Paleistos M.Bachelet ir jos motina pabėgo į Australiją, o
vėliau persikraustė į Rytų Vokietiją, kur būsimoji prezidentė
baigė medicinos studijas.
1979 metais M.Bachelet su savo mažu sūnumi grįžo į Čilę,
bet dėl politinių priežasčių jai nebuvo leista dirbti gydytoja.
Ji tęsė studijas su pediatrijos ir visuomenės sveikatos
specializacija, o 1984 metais pagimdė dukterį. Po devynerių metu
gimė trečias jos vaikas.
Po to, kai 1990 metais buvo atkurta demokratija, M.Bachelet dirbo
Čilės sveikatos apsaugos ministerijoje, bet domėjosi ir kariniais
klausimais, o 10-ojo dešimtmečio viduryje studijavo karinę
strategiją Čilėje ir Jungtinėse Valstijose.
2000 metais socialistų prezidentas Ricardo Lagosas paskyrė M.Bachelet sveikatos apsaugos ministre. Jos sėkmė sudarė jai sąlygas 2004 metais tapti gynybos ministre ir tai buvo
apskritai pirmas kartas, kai moteris užėmė šį postą.
Tuo metu M.Bachelet jau buvo politinis fenomenas. Skatinama
didelės moterų paramos charizmatiškoji M.Bachelet surengė savo
pirmąją sėkmingą prezidentinę kampaniją.
Ji dramatiškai neatitiko Čilės tradicinės konservatyvios
politinės klasės standartų – buvo išsiskyrusi moteris su vaikais
ir vaikaičiais dar gerokai prieš tai, kai Čilė 2004 metais
apskritai legalizavo skyrybas.
Būdama prezidentė M.Bachelet reformavo pensijų sistemą ir
pagerino sveikatos ir socialinę apsaugą, pagrindinį dėmesį
skirdama šalies dirbančiųjų klasės ir pagyvenusių žmonių
gerovei.
Jos kadencija taip pat sutapo su pasauliniu vario paklausos
padidėjimu, o varis yra pagrindinė Čilės eksporto prekė.
Tuo metu, kai M.Bachelet perdavė postą dabartiniam prezidentui,
konservatoriui Sebastianui Pinerai, jos
populiarumas buvo rekordinis, nors ji ir buvo kritikuojama dėl lėto
atsako į didelį 2010-ųjų vasario žemės drebėjimą.
