N.Mandelos gedi ir karalienė Elizabeth II, ir V.Putinas

Prezidentė užuojautoje pabrėžė, jog visame pasaulyje N.Mandela yra tapęs atsidavimo ir meilės laisvės bei lygybėms idealams simboliu. „Jo netektis yra ne tik Pietų Afrikos Respublikos, bet viso pasaulio netektis“, - rašoma Prezidentūros pranešime.

„N.Mandela buvo ir visada išliks įkvėpimo šaltiniu visiems pasaulio žmonėms, kovojantiems už demokratiją, žmogaus teises ir lygybę. Jo nenuilstanti veikla kuriant taikią, demokratinę ir visiems lygią Pietų Afrikos Respubliką ne tik buvo įvertinta Nobelio taikos premija, bet ir tapo pavyzdžiu visiems laisvę mylintiems žmonėms“, - sakoma prezidentės užuojautoje.

Seimo pirmininkė L.Graužinienė pareiškė užuojautą N.Mandelos šeimai, jo bendražygiams, draugams ir viso pasaulio žmonėms, rėmusiems jo idėjas.

„Nelsonas Mandela – ypatinga asmenybė. Jis kovojo ne tik prieš rasizmą, bet ir atkakliai gynė žmonių teises, visuomet pasisakė už taiką ir demokratiją. Tikiu, kad Nelsono Mandelos idėjos ir iškilūs darbai bus ir toliau tęsiami. Tegu lydi visuotinė pagarba šios šviesios ir iškilios asmenybės atminimą“, - Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtoje užuojautoje teigia Seimo pirmininkė.

„Jo taiki kova už laisvę ir demokratiją įkvėpė milijonus Afrikoje ir visame pasaulyje. N.Mandela tapo taikos simboliu, parodžiusiu, jog įmanoma atleisti, susitaikyti ir dirbti siekiant bendro gėrio. Dėl to Jis visuomet bus prisimenamas. Linkiu Pietų Afrikos Respublikos žmonėms stiprybės ir solidarumo šią netekties valandą“, - premjero Algirdo Butkevičiaus užuojautą cituoja Vyriausybės spaudos tarnyba.

Taikos pastangų simboliu laikomo velionio Nelsono Mandelos portretai penktadienį pateko į Pietų Afrikos Respublikos (PAR) laikraščių pirmuosius puslapius, šalies žiniasklaidai pabrėžiant, kad buvusio lyderio mirtis yra pasaulinės reikšmės įvykis.

Daugelis leidinių, komentuodami 95 metų N.Mandelos mirtį ketvirtadienio vakarą, linkėjo „Hamba kahle Madiba“ (Keliauk laimingai, Madiba) jo gimtąją kosų kalba, iš pagarbos vartodami vardą, kuriuo šis veikėjas žinomas savo gentyje.

Afrikanerių kalba leidžiamo laikraščio „Die Burger“ antraštė buvo lakoniška: „Hy is weg“ („Jo nebėra“). Anglų kalba leidžiamas dienraštis „The Sowetan“ atsisveikino: „Sudie, seneli“.

Šalyje paskelbus gedulą, daugumos laikraščių antraštės buvo išspausdintos juodame fone.

„Pasaulis rauda“, – rašo nacionalinis dienraštis „The Star“, atkreipęs dėmesį į visame pasaulyje dėl šio Nobelio taikos premijos laureato mirties reiškiamą pagarbą ir sielvartą.

Daugelis laikraščių pažymėjo, kokį didžiulį vaidmenį N.Mandela atliko diegiant demokratiją jo šalyje, taip pat ragino PAR, kuri praėjus 20 metų po apartheido žlugimo vis dar sunkiai ieško savojo kelio, pasimokyti iš jo gyvenimo.

„Jis žinojo, kad susitaikymas įmanomas, ir, svarbiausia, pasižymėjo charakterio stiprybe, kad pripažintų, jog kompromisas yra būtinas kaip tvirta linija derybose su apartheido režimu“, – rašoma dienraščio „Business Day“ vedamajame.

„Atsistatydinimas po vos vienos kadencijos pasiuntė stiprią žinią PAR ir visai Afrikai, kad demokratijos principai yra aukštesni negu bet kuris vienas žmogus“, – pridūrė laikraštis.

Politikams derėtų „vengti išnaudoti emocijas dėl šalies patirtos netekties, siekiant pigiai susikrauti politinių taškų, nes tai gali provokuoti konfrontaciją“, perspėjo „Business Day“, stiprėjant rasinį krūvį turinčiai retorikai prieš visuotinius rinkimus, kurie vyks ateinančiais metais.

Dienraštis „Cape Argus“ savo vedamajame pažymėjo, kad „būtent jo bendros mirtingojo savybės, jo paprastas žmogiškumas, jo trūkumai ir silpnybės labiau įkvėpdavo imtis veiksmų negu vien pasyviai arba smalsiai žavėtis“.

Vienas PAR žiniasklaidos švyturių – dienraštis „Cape Times“ – keturių puslapių specialiame numeryje, kurio pirmąjį puslapį užėmė N.Mandelos portretas, rašo, kad 95 metų veikėjas „gyvenimą baigė taip pat, kaip ir gyveno – kovodamas“. Per pastaruosius dvejus metus N.Mandelos sveikata ne kartą buvo smarkiai pašlijusi, tačiau jis nuolat įstengdavo išsikapstyti.

Nors N.Mandelos bus ilgimasi, jo šalis per pastaruosius 20 metų nuėjo pakankamai toli, nešdama jo palikimą, pabrėžė laikraščiai

„Per paskutinius ilgus mėnesius pietų afrikiečiai pamažu suvokė, kad galime apseiti be jo buvimo tarp mūsų“, – rašo spauda.

Paskutinis Pietų Afrikos Respublikos (PAR) baltasis prezidentas Frederikas Willemas de Klerkas, kuris drauge su Nelsonu Mandela gavo Nobelio taikos premiją, penktadienį pagerbė jį prezidento poste pakeitusį kovos su apartheidu didvyrį ir prisiminė „dažnai audringus“ jų santykius.

„Buvo garbė dirbti su buvusiu prezidentu Nelsonu Mandela atnešant demokratiją į Pietų Afriką“, - sako F.W.de Klerkas pareiškime, paskelbtame N.Mandelai mirus.

„Manau, kad jo pavyzdys išliks ir toliau įkvėps visus Pietų Afrikos žmones siekti jo nerasizmo, teisingumo, žmogiškojo orumo ir lygybės visiems vizijos“, - pridūrė jis.

Kai N.Mandela 1990 metų vasarį galiausiai buvo paleistas iš kalėjimo, jam buvo pavesta įtikinti prezidentą F.W.de Klerką užbaigti rasistinio baltųjų mažumos valdymo erą.

N.Mandela ir F.W.de Klerkas 1993 metais drauge gavo Nobelio taikos premiją, už savo vaidmenį užbaigiant aparteidą.

Po istorinių 1994 metų rinkimų F.W.de Klerkas tapo viceprezidentu N.Mandelos nacionalinės vienybės vyriausybėje.

„Nors mes buvome politiniai oponentai ir nors mūsų santykiai buvo dažnai audringi, mes visuomet galėdavome kritiniais momentais susivienyti ir spręsti tą daugelį krizių, kurios iškildavo per derybų procesą“, - sakė F.W.de Klerkas.

N.Mandelos darbus įvertino karalienė

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II penktadienį pareiškė esanti „giliai nuliūdinta“ buvusio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vadovo Nelsono Mandelos mirties, pridūrusi, kad jis „nenuilstamai dirbo savo šalies labui“.

„Karalienė buvo giliai nuliūdinta, sužinojusi apie Nelsono Mandelos mirtį praeitą vakarą. Jis nenuilstamai dirbo savo šalies labui, o jo palikimas yra taiki Pietų Afrika, kurią matome mūsų dienomis“, - sakoma Bakingamo rūmų pranešime.

Sosto įpėdinis princas Charlesas taip pat pagerbė kovos su PAR apartheido režimu ikoną, sakydamas, kad N.Mandela buvo „įkvepiantis lyderis ir didis žmogus“.

„Pasaulis neteko įkvepiančio lyderio ir didžio žmogaus. Mano šeima ir aš esame smarkiai nuliūdinti , o mūsų mintys ir maldos yra su jo šeima“, - pareiškė Velso princas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį gyrė velionį buvusį Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lyderį Nelsoną Mandelą kaip „vieną iš iškiliausių šiuolaikinių politikų“, sakydamas, kad kovos su apartheidu ikona buvo žmogus, kuris niekada neišdavė savo įsitikinimų.

„Mandela, patyręs sunkiausių išbandymų, iki savo dienų pabaigos liko ištikimas šviesiems humanizmo ir teisingumo idealams“, – V.Putino žodžiai cituojami Kremliaus pranešime.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas penktadienį gyrė velionį kovotoją su apartheidu Nelsoną Mandelą kaip „didį žmogų“, kurio gyvenimas yra „pavyzdys“ valstybių lyderiams.

„Jos visas gyvenimas buvo pavyzdys tiems, kurie galvoja apie savo šalį, žmonės“, – sakė 82 metų veikėjas.

„Pasitraukė didis žmogus, kurį aš ir kiti gerbėme už jo pasišventimą laisvei ir revoliucijas, kuris yra būtinas tai laisvei“, – M.Gorbačiovas sakė naujienų agentūrai ITAR-TASS.

Jis vadino N.Mandelą savo draugu, kuris palaikė persitvarkymą – liberalių reformų politiką, kurią M.Gorbačiovas vykdė 9-o dešimtmečio pabaigoje, prieš subyrant Sovietų Sąjungai.

Komunistinis Sovietų Sąjungos režimas palaikė kovotojų su apartheidu judėjimą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), todėl Pretorija 1956 metais nutraukė diplomatinius santykius su Maskva.

Rusija ir PAR ambasadoriais vėl apsikeitė tik 1992 metais.

Žinią apie netektį šaliai ir pasauliui paskelbė susijaudinęs dabartinis PAR prezidentas Jacobas Zuma per tiesioginę televizijos transliaciją vėlų vakarą.

„Mūsų mylimas Nelsonas Rolihlahla Mandela, mūsų demokratinės valstybės įkūrėjas, užgeso, - sakė J.Zuma, kuris pats irgi kalėjo kartu su N.Mandela dėl savo kovos prieš baltųjų valdymą. - Mūsų tauta neteko savo didžiausio sūnaus. Mūsų žmonės neteko tėvo.“

Penktadienį patekėjus saulei, šimtai pietų afrikiečių tebebudėjo prie N.Mandelos namų Johanesburge, mojuodami vėliavomis ir dainuodami kovos su apartheidu laikų dainas.

„Atėjau čia ne gedėti. Mes švenčiame didžio žmogaus gyvenimą. Didžio vienytojo“, - sakė Bobby Damonas, gyvenantis už kelių gatvių nuo N.Mandelos namų.

„Tačiau turiu pripažinti - ši žinia buvo sukrėtimas, - pridūrė jis. - Per mūsų gyvenimą nebus kito Mandelos.“

J.Zuma paskelbė, kad N.Mandelai bus surengtos iškilmingos valstybinės laidotuvės. Prezidentas nurodė nuleisti vėliavas iki pusės stiebo iki buvusio lyderio laidotuvių. Vėliavos taip pat bus nuleistos kitose šalyse, tokiose kaip JAV ir Prancūzija.

Valstybinis transliuotojas SABC vėliau paskelbė, kad N.Mandelos palaikai buvo perkelti į karinę ligoninę Pretorijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį įsakė vėliavas ant Baltųjų rūmų ir valstybinių pastatų nuleisti iki pusės stiebo – Jungtinėms Valstijoms gedint dėl „artimo draugo“ ir kovos su apartheidu didvyrio Nelsono Mandelos mirties.

B.Obamos proklamacija, kuri taip pat galioja JAV užsienio misijoms, kariniams postams, karinio jūrų laivyno stotims ir kariniams laivams, galioja iki pirmadienio saulėlydžio.

„Šiandien Jungtinės Valstijos neteko artimo draugo, Pietų Afrikos (Respublika) neteko neprilygstamo išvaduotojo, o pasaulis neteko įkvėpėjo laisvei, teisingumui ir žmogiškajam orumui - Nelsono Mandelos su mumis nebėra, jis priklauso epochai“, - sakoma jo dokumente.

B.Obama nurodė, kad įsako vėliavas nuleisti iki pusės stiebo kaip „pagarbos Nelsono Mandelos atminimui ženklą“.

B.Obama Baltuosiuose rūmuose N.Mandelą nuoširdžiai ir su liūdesiu pagerbė 45 minutės po to, kai buvo paskelbta apie N.Mandelos mirtį.

Pirmasis juodaodis Amerikos prezidentas su N.Mandela buvo susitikęs tik kartą, trumpai, 2005 metais, bet jo pavyzdžio buvo įkvėptas įsitraukti į politiką.

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, kuris šalies vadovo pareigas ėjo tuo metu, kai Nelsonas Mandela iškilo į valdžią Pietų Afrikoje, ketvirtadienį apraudojo šio „kovotojo už žmogaus orumą ir laisvę“ mirtį.

„Šiandien pasaulis neteko vieno iš pačių svarbiausių savo lyderių ir vieno iš puikiausių žmonių“, - sakė B.Clintonas savo pareiškime.

„Istorija prisimins Nelsoną Mandelą kaip kovotoją už žmogaus orumą ir laisvę, už taiką ir susitaikymą“, - pridūrė jis.

Visos Prancūzijos vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo pagerbiant Nelsono Mandelos atminimą, penktadienį sakė premjeras Jeanas-Marcas Ayrault, kuris velionį kovos su apartheidu lyderį pavadino „nepaprastu žmogumi“.

„Visa žmonija gedi“, - sakė J.-M.Ayrault žurnalistams Pekine, antrąją savo vizito Kinijoje dieną.

„Prancūzija prisideda prie šio gedulo. Ji stovi šalia Pietų Afrikos (Respublikos) žmonių, kurie šiandien verkia savo didžio žmogaus“, - sakė jis.

Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama penktadienį savo laiške, pasiųstame velionio N.Mandelos šeimai, rašo, kad ilgėsis „mielo draugo“, kuris buvo „narsus, principingas ir neginčijamai doras žmogus“.

Tremtyje gyvenančio Nobelio taikos premijos laureato tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad „mums geriausias būdas jį pagerbti – daryti viską, ką galime, kad prisidėtume prie pagarbos žmonijos vienovei ir dirbtume dėl taikos bei susitaikymo, kaip darė jis“.

Nelsonas Mandela, kuris ketvirtadienį ramiai mirė savo namuose būdamas 95 metų, nuėjo „ilgą kelią į laisvę“ nuo apartheido kalinio, 27-erius metus išbuvusio kalėjime, iki pirmojo juodaodžio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento ir Nobelio taikos premijos laureato.

Vieno mylimiausių pasaulio politikos veikėjų, kuris pastaruoju metu nebesirodė viešumoje, sveikata ėmė sparčiai šlyti po to, kai birželio mėnesį jis buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių problemos, kuri jį vargino daug metų.

Viso pasaulio akys nukrypo į N.Mandelą 1990 metų vasario 11-ąją, kai jis išėjo į laisvę, nepalūžęs po beveik tris dešimtmečius trukusio kalinimo dėl priešinimosi baltaodžių mažumos režimui. Toji akimirka tapo vienu įsimintiniausių ano laikmečio simbolių.

Dar po ketverių metų buvęs kalinys tapo šalies prezidentu ir nukreipė savo šalį nacionalinio susitaikymo keliu, kad būtų atkurtas juodaodžių daugumos orumas ir užtikrinti baltaodžius, jog jiems nereikia bijoti naujų pokyčių.

„Žengiame į susitarimą, jog kursime visuomenę, kurioje visi pietų afrikiečiai, tiek juodaodžiai, tiek baltaodžiai, galės išdidžiai eiti be baimės savo širdyse, užtikrinant jų neatsiejamą teisę į žmogiškąjį orumą - vaivorykštės tautą, taikoje su savimi ir pasauliu“, - jis paskelbė tapęs prezidentu 1994-aisiais.

Nobelio institutas 1993 metais pagerbė N.Mandelą ir kadenciją baigiantį baltaodį PAR prezidentą Frederiką de Klerką, skirdamas jiems savo taikos premiją.

Kitas Nobelio taikos laureatas - PAR anglikonų arkivyskupas Desmondas Tutu - yra sakęs, kad būtent kalėjime praleisti metai pavertė N. Mandela šalies gydytoju.

„Jis išėjo būdamas daug didesnė asmenybė negu žmogus, kuris ten įžengė... Žmogus, kuris jautė užuojautą, gilią užuojautą - netgi savo kankintojams. Jis išmoko suprasti žmogiškųjų būtybių trūkumus ir silpnybes ir kilniau vertinti kitus“, - aiškino dvasininkas.

N.Mandela, kuris taip pat buvo meiliai vadinamas savo genties vardu - Madiba, žavėdavo klausytojus savikritišku humoru ir žmogiškumu.

Ko gera, vienomis didingiausių jo gyvenimo akimirkų tapo arbatėlė su apartheido architekto Hendriko Verwoerdo našle ir momentas, kai jis apsivilko regbio komandos „Springboks“ marškinėlius, atvykęs pasveikinti šį daugiausiai baltaodžių klubą su pergale per 1995 metų Regbio pasaulio čempionatą.

1918 metų liepos 18-ąją gimęs Mvezo kaime Transkėjoje, viename iš neturtingiausių PAR regionų, būsimasis lyderis Rolihlahla Dalibhunga Mandela yra Tembu karaliaus proanūkis.

Anglišką Nelsono vardą jam suteikė jo mokyklos mokytojas.

N. Mandela, kuris tapo aktyvistu, kai studijavo Fort Hero universiteto koledže šalies pietryčiuose, 1952 metais įkūrė Johanesburge pirmąją juodaodžių advokatų kontorą kartu su kitu aktyvistu Oliveriu Tambo.

1961 metais jis tapo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) ginkluoto pogrindinio sparno „Umkhonto we Sizwe“ („Tautos ietis“) vyriausiuoju vadu, o kitais metais išvyko mokytis karybos Alžyre ir Etiopijoje.

Po ilgiau nei metus trukusios pogrindinės veiklos N. Mandela buvo suimtas ir 1964-aisiais nuteistas kalėti iki gyvos galvos; teismas vyko Johanesburgo priemiestyje Rivonijoje, kur jo paskelbta kalba vėliau tapo kovos su apartheidu judėjimo manifestu.

„Visą savo gyvenimą buvau pasišventęs šiai Afrikos žmonių kovai. Kovojau prieš baltųjų dominavimą ir kovojau prieš juodųjų dominavimą. Branginau demokratijos ir laisvos visuomenės idealą ... Tai idealas, dėl kurio esu pasiruošęs mirti“, - sakė jis.

N.Mandela 18 metų buvo kalinamas Robeno saloje; 1982 metais jis buvo perkeltas į Polsmoro kalėjimą Keiptaune, vėliau - į Viktor Fersterio kalėjimą netoli Perlo.

Tarptautinei bendruomenei griežtinant sankcijas prieš PAR, radikalusis prezidentas Pieteris Willemas Botha buvo pakeistas 1989 metais nuolaidesniu F.de Klerku, kuris kitais metais nurodė paleisti N.Mandelą.

Po ketverių metų N. Mandela dar kartą tapo savo šalies vilties simboliu, atvykęs balsuoti 1994 metų balandį vykusiuose rinkimuose ir pirmąkart gyvenime atidavęs savo balsą Kwazulu Natalio provincijoje, kurioje per anksčiau vykusius neramumus žuvo šimtai žmonių.

N. Mandela prezidento poste dirbo tik vieną penkerių metų kadenciją, tačiau iš jo pasitraukęs 1999 metais pradėjo energingai, nepaisydamas silpnėjančios sveikatos, tarpininkauti sprendžiant konfliktus, ypač per karą Burundyje.

1998 metais minėdamas savo 80-ąjį gimtadienį N. Mandela, išsiskyręs su savo ankstesne žmona Winnie Madikizela-Mandela, susituokė su velionio Mozambiko prezidento Samoros Machelo našle Graca Machel.

Negalėjęs matytis su savo vaikais, kol buvo laikomas kalėjime, N. Mandela stengėsi sudaryti geresnes sąlygas šalies jaunimui, iš verslo surinktas lėšas nukreipdamas mokyklų statybai atokiose teritorijose.

Kai N.Mandelai buvo 83 metai, jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys, kuris buvo sėkmingai išgydytas.

2004 metų gegužę N. Mandela paskelbė rečiau dalyvausiantis viešoje veikloje, kad galėtų pasidžiaugti „daug ramesniu gyvenimu“ su savo šeima ir draugais.

Po aštuonių mėnesių jis sukvietė žurnalistus į savo namus ir paskelbė, kad jo vienintelis išgyvenęs sūnus mirė nuo AIDS. Gedintis tėvas paragino atviriau kalbėti apie šią ligą.

N.Mandela paliko tris dukras: Maki, Zindzi ir Zenani.

2009 metais Jungtinės Tautos paskelbė jo gimtadienį Nelsono Mandelos tarptautine diena, pirmąkart taip pagerbdamos asmenį.

Vienas iš pastarojo meto N.Mandelos pasiekimų tarptautinėje arenoje buvo jo pagalba siekiant, kad 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatas būtų surengtas PAR ir pirmąkart - Afrikos žemyne. Jis pradžiugino žiūrovus per finalo rungtynes, atvažiavęs golfo automobiliuku.