„Teisėsaugos organų ir generalinės prokuratūros nieko nedarymas visiškai nepateisinamas. Iki šiol pradėtas baudžiamasis procesas tiktai dėl statybos taisyklių pažeidimo, bet tai neatleidžia nuo pareigos priversti atsakyti visus, kurie kalti dėl masinės žmogžudystės ir sužalojimų, padarytų nukentėjusiems per tragediją“, - sakė J.Adamsonas.
„Maxima Latvija“ vadovas Gintaras Jasinskas įmonės kaltę neigia. Latvijoje jis sukėlė pasipiktinimo bangą, per interviu pareiškęs apie premjero atsistatydinimą, kad išeina tie, kurie jaučiasi kalti.
Priešgaisrinės apsaugos eksperto Michailo Glazunovo nuomone, parduotuvėje ne vieną kartą suveikusi signalizacija įspėjo būtent apie pastato griuvimą.
Didelio ploto patalpose paprastai naudojami ant sienų tvirtinami spinduliniai dūmų detektoriai. Būtent toks, eksperto nuomone, buvo įrengtas ir sugriuvusioje „Maxima“ parduotuvėje. Jis galėjo signalizuoti ne apie gaisrą, o apie gresiančią sienų griūtį.
„Aktyvioji detektoriaus dalis skleidžia signalą, kuris, atsispindėjęs nuo veidrodžio kitoje patalpos dalyje, grįžta atgal į detektorių. Jeigu tarp detektoriaus ir veidrodžio atsiranda dūmų, signalas tampa prastesnis arba iš viso išnyksta, detektorius tai priima kaip aplinkos tankio pokyčius ir paleidžia pavojaus signalą. Bet jeigu pasikeitė pastato karkaso geometrija, signalo spindulys pasislenka į šoną – aukščiau arba žemiau, ir signalas lygiai taip pat nebesugrįžta į detektorių“, - aiškino M.Glazunovas.
Parengė Jurgita Noreikienė
