Praėjus keturioms dienoms po to, kai supertaifūnas „Haiyan“
smogė rytų Filipinams, pagalba dar tik pradedama teikti. Pareigūnai
nurodė, kad audra nusinešė apie 10 tūkst. ar daugiau žmonių
gyvybių didelėje teritorijoje, o dar apie 660 tūkst. liko be
pastogės.
Apie 220 tūkst. gyventojų turėjusiam Taklobano miestui Leitės
saloje teko pagrindinis audros smūgis – nepaprastai smarkūs vėjai
ir į cunamį panašios bangos.
Didžioji miesto dalis virto griuvėsiais; gatvėse riogso namų
nuolaužos, išversti medžiai ir sulamdyti automobiliai. Badaujantys
gyventojai išnešė visas maisto ir vandens atsargas iš nuniokotų
prekybos centrų ir parduotuvių.
Jungtinės Tautos (JT) nurodė skirsiančios 25 mln. JAV dolerių
(64,6 mln. litų) iš rezervo fondų, taip pat paprašė donoru skirti
daugiau lėšų.
Antradienio rytą du Filipinų oro pajėgų transporto lėktuvai
C-130 nusileido apgriautame oro uoste kartu su keliais komerciniais ir
privačiais lėktuvais. Daugiau nei 3 tūkst. žmonių, kurie nakvojo
po atviru dangumi prie terminalo pastato, prasiveržė per
sulūžusią metalinę tvorą į oro uosto teritoriją, tikėdamiesi
patekti į lėktuvus. Minią mėgino sulaikyti tik keliolika karių ir
keli policininkai.
Pliaupiant lietui, motinos kėlė kūdikius aukštai virš galvų,
tikėdamosi, kad jos bus įlaipintos pirmiau. Viena apie 30 metų
moteris gulėjo ant neštuvų, nevaldomai drebėdama. Į lėktuvus
pavyko patekti tik nedaugeliui.
„Maldavau karių. Buvau atsiklaupusi ir maldavau, nes sergu
diabetu, – aiškino Helen Cordial, kuriose namą
sugriovė audra. – Ar jie nori, kad mirčiau šiame oro uoste? Jų
širdys akmeninės.“
Dauguma gyventojų naktį praleido šniokščiant liūčiai, kur
tik galėjo prisiglausti – namų griuvėsiuose, po atviru dangumi
palei kelius ir nusiaubtus medžius. Kai kurie miegojo palapinėse,
kurių atgabeno vyriausybė arba pagalbos organizacijos.
Vietos gydytojai skundėsi, kad senka vaistų atsargos. Prie
apgriauto oro uosto bokšto buvo įkurta maža improvizuota klinika
pastate išdaužytais langais, kurioje dirbantys armijos ir oro
pajėgų gydytojai sakė suteikę pagalbą apie tūkstančiui
žmonių, sužeistų per taifūną.
„Tai sukrečiama, – sakė oro pajėgų kapitonas Antonio
Tamayo (Antonijus Tamajas). – Mums reikia daugiau vaistų. Negalime
skiepyti nuo stabligės, nes nebeturime vakcinos.“
Tarptautinės pagalbos organizacijos ir kitų šalių karinės
pajėgos skubiai siunčia savo komandas į šį regioną, tačiau jį
spėjo pasiekti tik nedaugelis. Vyriausybės pareigūnai, policija ir
armija irgi smarkiai nukentėjo nuo šios stichinės nelaimės, todėl
tampa sunkiau koordinuoti veiksmus.
Planuojama, kad po maždaug dviejų dienų JAV lėktuvnešis
„USS George Washington“ atplauks prie Filipinų rytinės
pakrantės, nurodė Pentagonas.
Panašaus dydžio JAV laivas, kurio sraigtasparniai per dieną
gali nuskraidinti daug tonų geriamojo vandens ir evakuoti daug
sužeistųjų, išgelbėjo daugybę žmonių gyvybių po 2004 metais
Azijai smogusio cunamio.
JT pranešime sakoma, kad 25 mln. dolerių bus panaudoti perkant
medžiagas laikinoms prieglaudoms įrengti ir būtiniausiems daiktams,
taip pat aprūpinant medicinos punktus, užtikrinant saugaus geriamojo
vandens tiekimą ir atkuriant sanitarijos bei higienos
infrastruktūrą.
„Pasiuntėme specialistų komandas, gyvybiškai svarbią
logistikos paramą ir kritiškai svarbių atsargų – tačiau turime
atlikti daugiau ir sparčiau“, – sakė JT humanitarinių reikalų
vadovė Valerie Amos, skrisdama į Filipinus.
42 metų sunkvežimio vairuotojas Joselito Caimoy buvo vienas iš tų, kuriems pasisekė Taklobano oro uoste. Jis sugebėjo įsodinti į lėktuvą savo žmoną, sūnų ir trejų
metų dukrelę. Atsisveikindami jie apsikabino apsipylę ašaromis,
tačiau J.Caimoy liko saugoti šeimos namo ir turto likučių.
„Nėra nei vandens, nei maisto, – sakė jis. – Žmonės
tiesiog rankioja gatvėse, kas papuola. Žmonės prašo maisto iš
artimųjų ir draugų. Viskas taip smarkiai nuniokota... Visi prekybos
centrai ir maisto parduotuvės buvo išplėštos. Jos tuščios.
Žmonės alkani. Ir (pareigūnai) neįstengia suvaldyti žmonių.“
Yrantys ir dvokiantys žuvusiųjų palaikai tebeguli gatvėse arba
yra įstrigę po nuolaužomis.
Vienoje nedidelėje jūrų pajėgų bazėje aštuoni išpurtę
lavonai, tarp jų vieno kūdikio, gulėjo vandenyje, atnešti audros.
Pareigūnai dar jų neištraukė, sakydami, kad neturi lavonmaišių,
o bazėje nėra elektros, kad būtų galima įjungti šaldytuvus.
Oficialiai tebeskelbiama, kad žuvo 942 žmonės. Tačiau
nutrūkus ryšiams ir susisiekimui, galutinis aukų skaičius
tikriausiai paaiškės tik po daugelio dienų, o prezidento atstovas
Edwinas Lacierda sakė, kad „meldžiamasi“, jog
žuvusiųjų nebūtų daugiau negu 10 tūkstančių.
„Nemanau, kad liko nors vienas statinys, kuris nebuvo sugriautas
arba smarkiai apgadintas – neliko nė vieno sveiko pastato, nė
vieno namo“, – JAV jūrų pėstininkų brigados generolas Paulas
Kennedy sakė pirmadienį, sraigtasparniu praskridęs
virš Taklobano. Jis kalbėjo oro uosto aikštelėje, kurioje du
jūrų pėstininkų transporto lėktuvai C-130 stovėjo įjungę
variklius, iškraudami atskraidintas atsargas.
Pasak pareigūnų, taifūnas „Haiyan“, kuris Filipinuose
vadinamas „Yolanda“, vienaip ar kitaip paveikė bent 9,7 mln.
žmonių 41 provincijoje. Ši stichinė nelaimė pagal aukų skaičių
buvo didžiausia, kada nors įvykusi toje neturtingoje Pietryčių
Azijos šalyje.
Pareigūnai nurodė prieš atslenkant taifūnui evakavę 800
tūkst. žmonių, tačiau paaiškėjo, kad daugelis evakuacijos
centrų nesuteikė apsaugos nuo vėjo ir potvynių. Filipinų
Raudonasis Kryžius, atsakingas už perspėjimų ir rekomendacijų
paskelbimą regione, sakė, kad žmonės nebuvo pasiruošęs taifūno
sukeltam jūros potvyniui.
„Atminkite, kad Amerika, kuri buvo pasiruošusi ir labai
turtinga, vis tiek susidūrė su daugybe iššūkių per uraganą
„Katrina“, o mes patyrėme trigubai daugiau negu gavo jie“, –
sakė vietos Raudonojo Kryžiaus vykdomoji direktorė Gwendolyn Pang.
Taklobane gyventojai grobstė maisto produktus, vandenį ir
kitokias prekes iš prekybos centrų, parduotuvių ir namų.
Pareigūnai sakė, kad kai kurie žmonės plėšikauja, kad
išgyventų, tačiau kai kurie tempė televizorius, šaldytuvus,
kalėdines eglutes ar net bėgimo treniruoklį.
Vienas naujienų agentūros AP žurnalistas pasakojo matęs apie
400 specialiųjų pajėgų narių ir karių, patruliuojančių
centrinėse gatvėse ir besirūpinančių, kad nekiltų dar didesnė
sumaištis.
Filipinų prezidentas Benigno Aquino pakelbė
„nacionalinės nelaimės padėtį“, leisdamas centrinei
vyriausybei greičiau nukreipti rezervų lėšas ir įvesti kainų
reguliavimą būtiniausioms prekėms.
Pasak šalies vadovo, dvi labiausiai nukentėjusios provincijos
– Leitė ir Samaras – patyrė „milžinišką nuniokojimą ir
prarado daug žmonių gyvybių“, tačiau kitur aukų nebuvo daug.
Filipinai, turintys daugiau nei 7 tūkst. salų, kasmet yra
niokojami atogrąžų audrų ir taifūnų, kurie kitur vadinami
uraganais ir ciklonais. Ši neturtinga, tankiai apgyventa valstybė,
turinti 96 mln. gyventojų, yra Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų
regione, kur susidaro daugiausiai taifūnų, nurodo meteorologai.
Paprastai labiausiai nukenčia rytinės salyno pakrantės.
Tačiau netgi pagal Filipinų standartu „Haiyan“ sukelta
katastrofa yra itin didelė. Šio taifūno vėjai buvo smarkiausi iš
kada nors užfiksuotų ir panašu, kad audra nusinešė daugiau
žmonių gyvybių negu ankstesnis pražūtingiausias Filipinus
nusiaubęs taifūnas „Thelma“, dėl kurio 1991 metais šalies
vidurio regione žuvo apie 5 100 žmonių.
Daugiausia aukų pareikalavusi stichine nelaimė šioje šalyje
buvo 1976 metais įvykęs 7,9 balo žemės drebėjimas, sukėlęs
cunamį Moro įlankoje pietų Filipinuose. Tąsyk žuvo 5 791 žmogus.
