Taip, E.Rachmonas prezidento rinkimus laimėjo triuškinama persvara ir taip užsitikrino jau ketvirtą iš eilės kadenciją, kuri truks septynerius metus.
Skurdžiausioje buvusios Sovietų Sąjungos valstybėje per trečiadienio balsavimą E.Rachmonas gavo 83,6 procento balsų.
Tai daugiau nei per 2006 metų rinkimus (79,3 proc.).
Bet rinkimuose negalėjo dalyvauti rimčiausi ilgamečio Tadžikistano prezidento varžovai – su 61 metų E.Rachmonu kovojo penki mažai žinomi ir daugiausia jam lojalūs kandidatai.
Todėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų verdiktas buvo vienareikšmis: balsavimas neatitiko demokratinių standartų.
Varžovai negalėjo pasireikšti
Vienintelė rimta E.Rachmono varžovė, moterų teisių gynėja Oinichol Bobonazarova iš nuosaikios opozicinės Tadžikistano islamiško atgimimo partijos buvo diskvalifikuota.
Mat jai pritrūko trupučio parašų savo kandidatūrai įregistruoti.
O.Bobonazarova surinko 202 tūkst. iš 210 tūkst. reikalingų parašų, kurie prilygsta 5 proc. rinkėjų. Aktyvistė dar prieš balsavimą aiškino, kad daugelis jos šalininkų, rinkusių parašus, buvo persekiojami saugumo agentų.
Kita svarbi opozicinė partija – socialdemokratai – apskritai boikotavo rinkimus dėl „konstitucijos pažeidimų, organizuoto klastojimo ir demokratijos bei skaidrumo trūkumo”.
Panašiai rinkimus įvertino ir ESBO stebėtojai, konstatavę, kad per balsavimą trūko „tikro pasirinkimo ir prasmingo pliuralizmo”.
Per rinkimus įjungė elektrą
Dabar prezidento kadencija– septyneri metai, tad E.Rachmonas liks valdžioje iki 2020-ųjų. 61 metų prezidentas Tadžikistanui vadovauja nuo 1992 metų.
Tadžikistanas, per kurį driekiasi daugiau kaip 7 tūkst. metrų aukščio Pamyro kalnų grandinė ir kurio gyventojai kalba persų kalba, yra strategiškai svarbioje vietoje tarp Kinijos, Afganistano ir buvusių sovietinių Kirgizijos bei Uzbekijos.
Šios šalies svarba gali išaugti 2014 metais – išvedus iš Afganistano JAV pajėgas. Mat bendra šių dviejų kaimyninių valstybių siena yra ilga ir prastai saugoma.
E.Rachmono, kuris nuo savo pavardės numetė rusišką galūnę „-ov” ir pažemino rusų kalbos statusą savo valstybėje, santykiai su Maskva yra sudėtingi.
Tačiau šiais metais jis sutiko pratęsti Rusijos karinės bazės buvimą Tadžikistane iki 2042 metų.
Nedaug išteklių turinti šalis nuolat stokoja elektros energijos ir yra įklimpusi slegiančiame skurde, kuris daugelį jos gyventojų verčia dirbti Rusijoje.
Iš čia į Tadžikiją siunčiamos perlaidos sudaro labai svarbią bendrojo vidaus produkto dalį.
Savo ruožtu elektros trūkumas reiškia, jog šalies gyventojai kasdien po kelias valandas neturi šviesos ir šildymo. Taip gyvenama net sostinėje Dušanbėje.
Tiesa, vyriausybė trečiadienį, rinkimų dieną, bent kartą niekur šalyje neišjungė elektros – žinoma, tik kol dirbo rinkimų apylinkės.
Užtvanka kelia įtampą
E.Rachmonas, kuris į valdžią atėjo 1992 metais, per 5 metus trukusio pilietinio karo pradžios chaosą šalies energetinę nepriklausomybę iškėlė kaip svarbų savo kampanijos punktą.
Ypač daug dėmesio jis skiria savo globojamam ambicingam projektui – vis dar nebaigtoms Roguno hidroelektrinės užtvankos statyboms.
Tadžikija taip pat kenčia dėl prastų santykių su galinga regiono kaimyne Uzbekija. Tarp Dušanbės ir Taškento net nėra tiesioginių skrydžių, trukdoma prekybai tarp abiejų šalių.
E.Rachmonas asmeniškai labai nesutaria su Uzbekijos prezidentu Islamu Karimovu, kuris kaltina Dušanbę bandant atimti iš jo šalies brangius vandens išteklius.
Uzbekija iš esmės perspėjo kaimyninę šalį, kad Roguno užtvankos statybos gali paskatinti karą.
