Per trečiadienio balsavimą skurdžiausioje buvusios Sovietų
Sąjungos valstybėje E.Rachmonas gavo 83,6 proc. balsų, rodo
galutiniai rezultatai. Tai daugiau net už 79,3 proc. balsų, gautų
per 2006 metų rinkimus.
„Kandidatas į prezidentus Emomalis Rachmonas gavo 3 mln. 23
tūkst. 754 rinkėjų balsus, kas sudaro 83,6 proc. visų
balsavusiųjų rinkimuose skaičiaus“, - pranešė rinkimų komisijos
pirmininkas Šermuhamadas Šochijenas.
„Emomalis Rachmonas išrinktas Tadžikistano Respublikos
prezidentu“, - pridūrė jis.
Šiemet su E.Rachmonu varžėsi penki mažai žinomi ir daugiausia
jam lojalūs kandidatai.
Vienintelė rimta jo varžovė, moterų teisių teisininkė
Oinichol Bobonazarova iš nuosaikios opozicinės Tadžikistano
islamiško atgimimo partijos, buvo diskvalifikuota, nes jai pritrūko
trupučio parašų savo kandidatūrai įregistruoti.
O.Bobonazarova surinko 202 tūkst. iš 210 tūkst. reikalingų
parašų, kurie prilygsta 5 proc. rinkėjų. Jos partija šią
nesėkmę aiškina vietos valdžios trukdymu aktyvistams per parašų
rinkimo kampaniją.
Kita svarbi opozicinė partija - socialdemokratai - paskelbė
boikotuojanti rinkimus dėl „konstitucijos pažeidimų, organizuoto
klastojimo ir demokratijos bei skaidrumo trūkumo“.
Rinkėjų aktyvumas buvo 86,6 proc., paskelbė Centrinė rinkimų
komisija.
Dabar prezidento mandatas yra septyneri metai, tad E.Rachmonas
turi likti valdžioje iki 2020-ųjų.
61 metų E.Rachmonas Tadžikistanui vadovauja nuo 1992 metų.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO)
Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, kuris stebėjo
rinkimus, savo tarpinėje ataskaitoje pažymėjo, kad nebuvo „regimos
kitų kandidatų kampanijos“, o galutinį savo įvertinimą turi
pateikti vėliau ketvirtadienį.
Tadžikistanas, per kurį driekiasi daugiau kaip 7 tūkst. m
aukščio Pamyro kalnų grandinė ir kurio gyventojai kalba persų
kalba, yra strategiškai svarbioje vietoje tarp Kinijos, Afganistano
ir buvusių sovietinių Kirgizijos bei Uzbekistano.
Tadžikistano svarba gali išaugti 2014 metais išvedus iš
Afganistano JAV pajėgas, nes bendra šių dviejų kaimyninių
valstybių siena yra ilga ir prastai saugoma.
E.Rachmono, kuris nuo savo pavardės numetė rusišką galūnę
„-ov“ ir pažemino rusų kalbos statusą savo valstybėje, santykiai
su Maskva yra sudėtingi. Tačiau šiais metais jis sutiko pratęsti
Rusijos karinės bazės buvimą Tadžikistane iki 2042 metų.
Ši išteklių neturtinga šalis nuolat stokoja energijos ir yra
įklimpusi slegiančiame skurde, kuris daugelį jos gyventojų verčia
dirbti Rusijoje, iš kur siunčiamos perlaidos sudaro labai svarbią
bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį.
Elektros trūkumas reiškia, kad gyventojai kasdien po kelias
valandas neturi šviesos ir šildymo, net sostinėje Dušanbėje.
Vyriausybė trečiadienį, rinkimų dieną, bent kartą niekur
šalyje neatjungė elektros, kol dirbo rinkimų apylinkės.
E.Rachmonas, kuris į valdžią atėjo 1992 metais, per penkerius
metus trukusio pilietinio karo pradžios chaosą, šalies energetinę
nepriklausomybę iškėlė svarbiu savo kampanijos punktu, ypač
didelį dėmesį kreipdamas į savo globojamą ambicingą projektą -
Roguno hidroelektrinės užtvankos statybas.
Tadžikistanas taip pat kenčia dėl prastų santykių su galinga
regiono kaimyne Uzbekistanu. Tarp Dušanbės ir Taškento net nėra
tiesioginių skrydžių, trukdoma prekybai tarp abiejų šalių.
E.Rachmonas asmeniškai labai nesutaria su Uzbekistano prezidentu
Islamu Karimovu, kuris kaltina Dušanbę bandant atimti iš jo šalies
brangius vandens išteklius ir iš esmės perspėjo, kad Roguno
užtvankos statybos gali paskatinti karą.
Po pradinio paskyrimo per karą 1992 metais, Tadžikų
Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, E.Rachmonas, kuris turi devynis
vaikus, tarp jų - galimą politinį įpėdinį, buvo lengvai
perrinktas 1994, 1999 ir 2006 metais.
