Nagrinėdamas 15 asmenų skundą, kurį prieš Rusiją pateikė
Stalino laikais Katynėje sovietų saugumo nužudytų lenkų
karininkų artimieji, teismas išaiškino, kad Rusija „neįvykdė
savo įsipareigojimų“, numatytų Europos žmogaus teisių
konvencijoje.
Tačiau teismas taip pat nurodė neturintis įgaliojimų priimti
nutarties dėl pačių žudynių, kurios įvyko dar prieš tai, kai
buvo pasirašyta Europos žmogaus teisių konvencija.
„Esame nusivylę šiuo sprendimu“, – sakė Lenkijos
užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arturas Nowakas-Faras.
„Jis nepatvirtina visų faktų, kuriuos išvardino ieškovai,
iškėlę didžiulę moralinę ir istorinę bylą, tačiau (teismas)
į juos neatsižvelgė dėl procedūrinių priežasčių“, – sakė
jis.
Katynės aukų šeimų draugijos vadovas Andrzejus Melakas
tokį teismo sprendimą pavadino „skandalingu“
ir pridūrė, kad jis yra „nepriimtinas ir nesuvokiamas“.
„Tai, kad šis genocidas buvo nepasmerktas, o vykdytojai liko
nenubausti, jis vėl pasikartojo Ruandoje, Balkanuose ir vėl
pasikartos. Lenkai nesutiks su tokiu sprendimu“, – sakė jis.
„Dar daug vandens nutekės, kol Rusijos žmonės perims reikalus
į savo rankas ir įves Rusijoje nors kiek tvarkos, kad ji primintų
Vakarų Europos valstybes“, – sakė vienas iš ieškovų Ryszardas
Adamczykas.
Lenkų karo belaisvių mirčių tyrimas buvo pradėtas 1990
metais. Tačiau procesiniai veiksmai buvo sustabdyti, nes vyrų
palaikai nebuvo identifikuoti, nors jie buvo atitinkamų sovietinių
stovyklų kalinių sąrašuose.
2004 metais Rusijos prokurorai supykdė Lenkiją nutraukdami
žudynių tyrimą ir atsisakydami pripažinti žudynes karo
nusikaltimu arba nusikaltimu žmoniškumui.
Byloje minimos aukos yra policininkai, karininkai, karo gydytojas
ir pradinės mokyklos direktorius. Jie buvo išvežti į sovietų
lagerius ar kalėjimus ir nužudyti 1940 metais kartu su daugiau kaip
20 tūkst. karo belaisvių, įsakius aukščiausiems Sovietų
Sąjungos vadovams.
Jie buvo palaidoti masinėse kapavietėse Katynės miške netoli
Smolensko Rusijos vakaruose, taip pat Piatichatkų ir Mednojės
kaimuose.
Baudžiamasis masinių žudynių tyrimas prasidėjo 1990 metais,
bet 2004 metais Rusija nutarė jį nutraukti ir suteikė aukščiausio
slaptumo kategoriją 36 tomams iš 183 bylos tomų.
Sprendimas dėl tyrimo nutraukimo taip pat buvo įslaptintas, tad
ieškovams ši ar bet kuri kita informacija buvo neprieinama.
12 aukų 15 artimųjų pateikė savo ieškinius teismui 2007 ir
2009 metais.
Europos teismui pateiktoje byloje „Jerzy Janowiec ir kiti prieš Rusiją“ Katynės aukų artimieji
tvirtina, kad Rusija nesugebėjo tinkamai atlikti žudynių tyrimo ir
parodė „atsainų požiūrį“ į palikuonių teiravimąsi apie jų
artimųjų likimą.
„Amnesty International“ savo pareiškime nurodė, kad EŽTT
sprendimas reiškia „prarastą galimybę“ užtikrinti, kad Rusijos
valstybė prisiėmė atsakomybę už šias žudynes.
Michaelas Bochenekas, kuris organizacijoje
„Amnesty International“ yra Teisės ir politikos skyriaus
direktorius pridūrė, kad Rusijai priklauso „pareiga atskleisti
tiesą apie tai, kas vyko Katynėje, aukų artimiesiems“.
2010-ųjų balandį tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas
Kaczynski kartu su daugiau kaip 90 valstybės
pareigūnų žuvo per lėktuvo katastrofą; jie skrido į Katynės
žudynių aukų minėjimo renginį.
