Kaip rašoma laikraštyje „Postimees“, kol kas nežinoma, ar
Interpolas gavo iš Rusijos papildomų duomenų, patvirtinančių
galimą ieškomojo kaltę, ar tarptautinė policijos organizacija
tiesiog pakeitė savo nuomonę apie politinius tokio prašymo motyvus.
Pagal Estijos ir Rusijos teisinės tarpusavio pagalbos sutartį,
nei viena, nei kita valstybė neišduoda savo piliečių kitai.
„Yra galimybė perduoti tyrimą (kitai šaliai), Estija pateikė
Rusijai atitinkamą užklausimą, bet Rusija neparodė jokio
susidomėjimo, – sakė laikraščiui „Postimees“ valstybės
prokurorė Heili Seppi. – Turimi faktai ir iš Rusijos
gauta informacija neteikia pakankamo pagrindo įtarti Krossą
piratavimu“.
E.N.Krossas yra Sąjungos už Tėvynę ir Respubliką kandidatas
į Talino mero postą.
Jis pats apie pranešimą, kad Interpolas jo ieško, pavadino
provokacija.
„Kad Rusijos specialioji tarnyba stengiasi mane sukompromituoti,
nieko nauja“, – taip, anot jo partijos, sakė E.N.Krossas.
Su Maltos vėliava plaukiojantis sausakrūvis „Arctic Sea“, su
medienos kroviniu, kainuojančiu 1 mln. dolerių, išplaukė 2009
metų liepos 22 dieną iš Suomijos Jakobstado (Pietarsario) uosto į
Alžyro Bedžajos uostą, kur turėjo atplaukti rugpjūčio 4 dieną.
Liepos pabaigoje ryšys su laivu nutrūko, rugpjūčio 18 dieną
sausakrūvis buvo aptiktas netoli Žaliojo Kyšulio salų.
Paaiškėjo, kad jį užgrobė grupė, į kurią įėjo keli Estijos,
Latvijos ir Rusijos piliečiai, taip pat asmenys, neturintys
pilietybės. Netrukus laivą išlaisvino Rusijos karinio laivo
„Ladnyj“ jūreiviai.
2011 metų balandį kaltinamas „Arctic Sea“ pagrobimu
Dmitrijus Savinas pavadino E.-N.Krossą pagrindiniu piratavimo akcijos
organizatoriumi, teigdamas, kad neva E.-N.Krossas pavedė jam parengti
kelis variantus, kaip sutrukdyti nutiesti Baltijos jūros dugnu
dujotiekį „Šiaurės srautas“.
E.-N.Krossas dar 2010 metais davė parodymus Estijos tyrimo
institucijoms šioje byloje ir Estijos prokuratūra pripažino, jog
neturi jokių įrodymų, kad E.-N.Krossas susijęs su laivo pagrobimu.
Estijai nepatinka Rusijos kišimasis
Tuo tarpu Estijos vidaus reikalų ministras
Kenas-Marti Vaheras ir gynybos ministras bei
susivienijimo „Tėvynės sąjunga“ ir „Res Publica“ (IRL)
pirmininkas Urmas Reinsalu Interpolo paskelbtą paiešką pavadino Rusijos slaptųjų tarnybų
bandymu kištis į Estijos suverenitetą ir paveikti spalio 20 dienos
savivaldybių rinkimų rezultatus.
„Rusijos specialiųjų tarnybų mginimas per Interpolą kištis
į Estijos suverenitetą yra tik smerktinas. Išpuolis prieš
Eeriką-Niilesą Krossą, likus 24 valandoms iki rinkimų, yra
neabejotinas kišimasis į Estijos suverenitetą po Bronzinės nakties
ir rytų finansinio skandalo“, – IRL atstovas, cituodamas
K.M.Vaherą, sakė BNS.
„Tai mėginimas padaryti įtaką vietos rinkimų rezultatams
taip, kad tiktų Maskvai. Toks kišimasis, rinkimų išvakarėse,
negali būti atsitiktinis. Rusija jau kurį laiką vykdo raganų
medžioklę visais įmanomais kanalais.
Šiuo atveju kalbama ne apie
kandidatą į mero postą, bet apskritai apie Rusijos žvalgybos
tarnybų manipuliacijas, siekiant daryti įtaką Estijos vidaus
politikai. Estijos valdžios pozicija yra aiški – tai politinis
procesas, ir mes dar kartą išsakysime šią poziciją Interpolui ir
Rusijai“, – sakė K.M.Vaherą, kuris kaip ir U.Reinsalu ir E.N.
Krossas, yra IRL narys.
„Man, Rusijos kišimasis yra ženklas, kad Krossas teisingai
elgiasi, siekdamas nuversti (Talino merą Edgarą) Savisaarą. Esu įsitikinęs, kad Estijos žmonės neleis Rusijos
žvalgybos tarnyboms nulemti jų pasirinkimą“, – sakė U.Reinsalu
per savo atstovą.
Pasak jo, Rusijos tarnybos nori atkeršyti E.N.Krossui už jo
veiklą Gruzijos nepriklausomybei apsaugoti.
„Dabar atsirado naujas faktorius: (noras) paveikti rytdienos
rinkimų rezultatus taip, kad E.Savisaaras liktų poste. Todėl jie
ėmėsi dar vieno politinio žingsnio prieš Krossą šioje
politiškai sufabrikuotoje byloje“, – nurodė U.Reinsalu.
