Šiam prestižiniam apdovanojimui iš viso buvo nominuoti 195 autoriai, 48 iš jų – pirmą kartą.
Bet tai beveik viskas, kas buvo žinoma. Mat Švedijos akademija tradiciškai nenurodė jokių vardų, dėl kurių kandidatūrų vyko diskusijos. Svarstymo procesas įslaptintas jau 50 metų, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis AP, AFP ir BNS.
Tad įvairiausių gandų nestigo. O dažniausiai skambėjo klausimas, ar premiją pagaliau gaus moteris.
Moterų laureačių per pastaruosius 10 metų skaičius gerokai išaugo, bet nuo 1901-ųjų taip pagerbtos vos 12 rašytojų ar poečių. 82 metų A.Munro – tryliktoji.
Žiuri pagerbė apsakymo žanrą
Kaip ketvirtadienį paskelbė Švedijos akademija, A.Munro apdovanota už apsakymus, atskleidžiančius žmogaus būklės trapumą. Žiuri pagerbė kanadietę kaip „šiuolaikinio apsakymo žanro meistrę”.
Rašytoja buvo pagirta už „puikiai sustyguotą pasakojimą, kuris išsiskiria aiškumu ir psichologiniu realizmu. Kai kurie kritikai ją laiko kanadiečių Čechovu” (Antonas Čechovas buvo garsus XIX a. rusų rašytojas. – Red.).
„Jos apysakų veiksmas dažnai vyksta mažuose miesteliuose, kur kova už socialiai priimtiną egzistavimą dažnai padaro santykius įtemptus ir sukelia moralinių konfliktų – problemų, kylančių iš kartų skirtumų ir nesuderinamų gyvenimo siekių”, – sakoma akademijos pranešime.
A.Munro yra pirmoji kanadietė, kuriai atiteko garbingas apdovanojimas. Jos tautietis Saulas Bellow, Nobelio literatūros premiją laimėjęs 1976 metais, dar vaikystėje išvyko gyventi į JAV.
Laureatei atiteks 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų), auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme vyksiančią oficialią ceremoniją jai įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas.
Pagrindinės veikėjos – moterys
A.Munro savo įtempto siužeto įžvalgiuose kūriniuose vaizduoja gyvenimą kaimiškame Ontarijuje, kuriame pati užaugo, tarsi išryškindama žmogaus būklės trapumą.
Paprastai pagrindiniais jos kūrinių personažais tampa moterys, neatitinkančios įprasto gražios, kerinčios herojės stereotipo – galbūt atspindinčios jos vaikystės puritoniškas vertybes.
„Ji nėra visuomenės elito veikėja. Iš tikrųjų A.Munro retai matoma viešumoje, ji nevažinėja į knygų pristatymus”, – sakė JAV literatūros kritikas Davidas Homelas.
Pati A.Munro yra sakiusi, kad rašo apie „santykių papilvę”. Esą ji vaizduoja gyvenimą Kanadoje, nes čia gyvena „tokiame suirzimo lygyje, kokio nepasiektų kitoje, prasčiau pažįstamoje vietoje”.
Favoritu laikytas H.Murakami
Tarp galimų premijos laureačių moterų buvo minimos baltarusė Svetlana Aleksijevič, kanadietė Margaret Atwood, taip pat alžyrietė Assia Djebar ir egiptietė Nawal el Saadawi.
Vėl nusivylę liko amerikiečiai. Paskutinė JAV rašytoja, laimėjusi Nobelio literatūros premiją, buvo Toni Morrison – 1993 metais.
Buvęs Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Horace Engdahlas 2008-aisiais įsiutino Ameriką, kai pareiškė, kad JAV rašytojai yra „pernelyg riboti ir jautrūs savo šalies masinei kultūrai”.
Vis dėlto pikčiausiai dabar nagus graužiasi populiaraus japonų rašytojo Haruki Murakami, kuris buvo laikomas vienu realiausių pretendentų į prestižinį apdovanojimą, gerbėjai.
Romanais „Norvegų giria” („Norwegian Wood”) ir „1Q84” pasaulyje pagarsėjęs rašytojas pirmavo „Ladbrokes” lažybų punktuose.
Tiesa, A.Munro nuo H.Murakami atsiliko labai nedaug.
Pernai Nobelio literatūros premija atiteko kinų rašytojui Mo Yanui už veikalus, kuriuose „haliucinaciniu realizmu sulydomi liaudies pasakojimai, istorija ir dabartis”.
