„Manau, tai klaidinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė
Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys Andersas Barany, komentuodamas antradienį priimtą sprendimą,
kuris buvo valandai atidėtas dėl „daugybės diskusijų“.
„Manau, kad tie tyrėjai eksperimentuotojai atliko
neįtikėtiną, fantastišką darbą ir turėjo būti apdovanoti“,
– pridūrė jis.
Nobelio premija šiemet buvo paskirta Didžiosios Britanijos
fizikui Peteriui Higgsui ir Belgijos tyrėjui
Francois Englert'ui už teorinį pagrindą,
padėjusį atrasti dalelę, paaiškinančia, kaip Visatą sudaranti
medžiaga įgyja masę.
Teoriškai išpranašautos dalelės egzistavimas buvo praktiškai
įrodytas praeitais metais atliekant eksperimentus netoli Ženevos
esančiame galingiausiame pasaulyje dalelių greitintuve, po
dešimtmečius trukusių paieškų.
Daugelis tikėjosi, kad Nobelio premija bus skirta tai
laboratorijai, tačiau ji buvo tik paminėta trumpame pranešime,
komentuojančiame komiteto sprendimą.
„Tai dar niekada anksčiau nebuvo padaryta. Pripažinimas –
puiki, tačiau nemanau, kad to pakanka, – sakė A.Barany. – Jis
per daug praskiestas; per maža būti paminėtiems tokiame tekste.
Manau, kad dėl tokio teksto labai nesmagu.“
Nors Nobelio taikos premija anksčiau ne kartą buvo paskirta
organizacijoms, iki šiol tokio precedento nėra buvę teikiant
apdovanojimus už mokslo pasiekimus.
