Praėjus beveik 70-čiai metų po tų įvykių, Olandijoje gimęs
Vokietijos pilietis Siertas Bruinsas stojo prieš
Hageno Vakarų Vokietijoje teismą. Jeigu jis bus pripažintas kaltu,
jam grės kalėjimas iki gyvos galvos.
Vokietijoje teismuose nėra daromi kaltės pripažinimo ar
nepripažinimo pareiškimai, ir S.Bruinsas pirmadienį nepasisakė
dėl jam pateiktų kaltinimų. Jo advokatas sakė, kad S.Bruinsas
atsakys į klausimus per teismą, bet nedarys pareiškimų dėl jam
pareikštų kaltinimų.
„Mūsų taktika bus laikytis tylos dėl kaltinimų“, - prieš
teismą sakė advokatas Klausas Peteris Kniffka.
Nepaisant savo amžiaus S.Bruinsas buvo pripažintas sveikatos
požiūriu tinkamas dalyvauti teisme, nors K.P.Kniffka sakė, kad jo
ginamojo sveikatą susilpnino stresas, patirtas laukiant proceso
pradžios.
S.Bruinsas, kuris gyvena Brekerfelde Vakarų Vokietijoje, drauge
su jau mirusiu bendrininku yra kaltinamas tuo, kad 1944 metų rugsėjo
22-osios naktį nužudė olandų pasipriešinimo kovotoją Aldertą
Klaasą Dijkemą. Tuo metu abu bylos
kaltinamieji buvo dislokuoti prie Olandijos ir Vokietijos sienos.
S.Bruinsas yra kaltinamas tuo, kad keturis kartus šovė į
nugarą A.K.Dijkemai, kurį jie buvo paėmę į nelaisvę. A.K.Dijkema
netrukus po to mirė.
Susektas ir 2012 metų liepą duodamas interviu vokiečių
televizijai S.Bruinsas pripažino, kad dalyvavo nušaunant tą
kovotoją, tačiau tvirtino, kad gaiduką iš tikrųjų nuspaudė jo
bendrininkas.
„Ėjau šalia belaisvio. Staiga išgirdau šūvį ir jis
parkrito“, - tvirtino jis.
S.Bruinsas buvo vienas iš maždaug 30 tūkst. Olandijos
piliečių, kolaboravusių su naciais per Nyderlandų okupaciją.
Žlugus Trečiajam reichui, jis 1949 metų balandį Nyderlanduose
už akių buvo pasmerktas mirti už dalyvavimą nušaunant tris
žmones, tarp jų – A.K.Dijkemą. Vėliau tas mirties nuosprendis
buvo pakeistas kalėjimu iki gyvos galvos.
Tačiau olandų pareigūnams nepavyko areštuoti S.Bruinso, kuris
pabėgo į Vokietiją. Ekstradicijos prašymas 1978 metais buvo
atmestas, nes Vokietija savo piliečių neišduoda.
S.Bruinsas Vokietijos pilietybę iš tiesų gavo fiurerio dekretu
1943 metų gegužę, kuriuo Vokietijos pilietybė buvo suteikta
visiems su naciais dirbusiems užsieniečiams.
Tačiau vokiečių pareigūnai 1980-ųjų vasarį buvo sulaikę
S.Bruinsą ir nuteisė jį septynerius metus kalėti už
bendrininkavimą nužudant du brolius žydus Delfzeilyje Nyderlanduose
1945 metų balandį.
Po Niurnbergo procesų 1945-1946 metais maždaug 106 tūkst.
vokiečių ar nacių karių buvo apkaltinti karo nusikaltimais.
Maždaug 13 tūkst. jų buvo pripažinti kaltais, o maždaug pusė –
nuteisti, nurodo ši institucija, turinti išaiškinti nacių
nusikaltimus.
S.Bruinsas buvo vienas paskutinių numanomų nacių
nusikaltėlių, kuriuos sulaikė vokiečių pareigūnai, kaip ir kitas
buvęs SS karininkas Heinrichas Boere, kuris 2010
metų kovą buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už trijų
civilių olandų nužudymą.
H.Boere, kuris daugiau kaip 60 metų nesučiuptas gyveno
Vokietijoje, kaip ir S.Bruinsas, Nyderlanduose 1949-aisiais buvo
nuteistas mirti, bet taip pat niekada nebuvo išduotas.
Tai, kad prireikė tiek daug laiko šioms byloms pasiekti teismą,
rodo, kad Vokietijai ir jos politinei bei teismų valdžiai vis dar
nėra lengva sėkmingai tvarkytis su nacių nusikaltimais.
