Už didžiausią Amerikos istorijoje oficialių paslapčių
atskleidimą jis taip pat „gėdingai atleidžiamas“ iš
ginkluotųjų pajėgų.
Išbalusiam B.Manningui stovint, karo teisėja pulkininkė Denise
Lind pasakė: „Jūs nuteistas 35 metams (kalėjimo) ir
nurodoma gėdingai atleisti (iš ginkluotųjų pajėgų)“.
Nuosprendis galėjo siekti ir 90 metų kalėjimo.
Praėjusį mėnesį teismas jam skyrė 25-erius metus kalėjimo
už 20 nusikaltimų, iš kurių šeši minimi šnipinėjimo įstatyme.
Kaltintojai reikalavo bent 60 metų kalėjimo. B.Manningo
advokatas tikėjosi, kad bausmė neviršys 25 metų, nes kai kurie
dokumentai, kuriuos B.Manningas nutekino, bus išslaptinti.
Bausmę vadina strategine pergale
„WikiLeaks“
trečiadienį pareiškė, kad 35 metų laisvės atėmimo bausmė,
skirta JAV armijos eiliniui B. Manningui už
didžiulio kiekio slaptos informacijos nutekinimą portalui, yra
„strateginė pergalė“, nes po mažiau nei devynerių metų jis
galės pateikti prašymą paleisti jį į laisvę lygtinai.
„Reikšminga pergalė B. Manningo byloje, – paskelbė
„WikiLeaks“ savo paskyroje tinkle „Twitter“. – Bradley
Manningas dabar turi teisę būti išleistas po mažiau nei 9 metų, o
pagal vieną apskaičiavimą – po 4,4 metų“.
Ragina B.Obamą sušvelninti nuosprendį
Tarptautinė žmogaus teisių
gynimo organizacija „Amnesty International” paragino JAV prezidentą
Baracką Obamą sušvelninti bausmę B. Menningui, kurį trečiadienį
karinis teismas nuteisė 35 metus kalėti. Apie tai praneša „RIA Novosti”.
Žmogaus teisių gynėjų pareiškime sakoma, jog B.Obama turi
sutrumpinti bausmę B.Menningui iki laiko, kurį jis jau praleido
suimtas, kad demaskuojamojo tinklalapio bendradarbis galėtų
tučtuojau išeiti į laisvę.
„Užuot siekusi dešimtmečiams pasodinti jį už grotų, JAV
vyriausybė turi pradėti tirti rimtus žmogaus teisių pažeidimus,
kuriuos daro valdininkai ir kariškiai kovos su terorizmu
dingstimi”, - pareiškė viena iš organizacijos vadovių Widney Brown.
D.Menningas buvo suimtas 2010 metų gegužę Irake, kur jis tarnavo.
Jis prisipažino perdavęs tinklalapiui „Wikileaks” smūgių iš oro,
dėl kurių žuvo civilių, vaizdo įrašą, šimtus tūkstančių pranešimų
apie incidentus karo frontuose Afganistane ir Irake, Gvantanamo
kalinių dosjė ir apie 250 tūkstančių Valstybės departamento
diplomatinių laiškų.
Nutekino informaciją
B.Manningas dirbo jaunesniuoju žvalgybos analitiku vienoje JAV
karinėje bazėje netoli Bagdado, kai perdavė apie 700 tūkst.
raportų ir diplomatinių pranešimų vyriausybių paslaptis
viešinančiam portalui „WikiLeaks“, įkurtam Juliano Assange'o.
Šis karys buvo suimtas Irake 2010 metais ir nuo tada laikomas
kariniame kalėjime.
B.Manningo nutekinti Vašingtoną kompromituojantys dokumentai
sukėlė Amerikos sąjungininkų pyktį, kai juos paskelbė
„WikiLeaks“, o JAV pareigūnai perspėjo, kad tai gali sukelti pavojų
kariams ir žvalgybininkams.
Vienas labiausiai pagarsėjusių paviešinimų buvo vaizdo ir
garso įrašas „Šalutinė žmogžudystė“,
nufilmuotas iš dviejų JAV atakos sraigtasparnių „Apache“, kurie apšaudė ir nukovė 12 žmonių Bagdade 2007 metais.
B.Manningas taip pat pateikė viešą atsiprašymą.
„Atsiprašau, kad nuo mano veiksmų nukentėjo žmonės.
Atsiprašau, kad dėl jų nukentėjo Jungtinės Valstijos“, – jis
praėjusią savaitę sakė JAV karinei teisėjai pulkininkei D.Lind.
„Noriu žengti į priekį. Suprantu, jog privalau už tai
sumokėti“, – pridūrė B. Manningas.
D.Lind nurodė, kad iš B.Manningui paskirtos laisvės atėmimo
bausmės bus išskaičiuota 1 293 dienų, atsižvelgiant arešte
išbūtą laiką ir papildomą sušvelninimą už laikotarpį,
praleistą itin griežto arešto sąlygomis JAV Jūrų pėstininkų
korpuso kalėjime Kvantiko bazėje Virdžinijoje.
B.Manningą jo šalininkai laiko didvyriu, nušvietusiu tamsius
Amerikos užsienio politikos užkulisius.
Daugiau nei 100 tūkst. žmonių pasirašė peticiją,
raginančią pasiūlyti B.Manningą pretendentu į Nobelio taikos
premiją.
