Lisabonoje gimęs ir užaugęs N.Casquinha patenkintas klausosi, kaip minia prie nedidelio Lačakvio miestelio Andų kalnuose kapinių klykia apimta ekstazės. Šimtai alkoholio padauginusių vyrų prieš kelias akimirkas jam dar šaukė: „Jei nepribaigsi buliaus, pribaigsime tave!“
Dabar jie jau spiečiasi aplink ant vietos ūkininko pečių pasodintą matadorą ir prašo jo autografo.
Tokių kaip N.Casquinha, tiesa, daugiausia ispanų, Pietų Amerikoje dabar daugybė. Jie tikisi sulaukti šlovės būtent čia, nes Europoje tai, žemyną spaudžiant ekonominei krizei ir apskritai augant pasipriešinimui bulių skerdynėms, tapo beveik neįmanoma.
Pernai Europoje buvo surengtos 1997 bulių kautynės – kone dvigubai mažiau nei 2008-aisiais, kai prasidėjo krizė. Šiemet, anot Barselonos universiteto ekonomisto Vicente'o Royuelos, koridų įvyksta dar mažiau.
Kai N.Casquinha praėjusių metų pradžioje išvyko iš Europos į Peru, koridos tėvynėje Ispanijoje buvo įregistruoti 765 matadorai. Bet portugalas per 4 mėnesius sugebėjo patekti į vos vienerias kautynes, todėl didžiąją dalį laiko praleido savo tėvo ūkyje augindamas bulius.
Net iki krizės tik 10 proc. matadorų Ispanijoje per metus dalyvaudavo daugiau nei 20 bulių kautynių. Pusė įregistruotų matadorų nusivylę pasuko kitu gyvenimo keliu.
„Viskas buvo taip blogai, kad nutariau išsikraustyti į Peru“, – dabar teigia N.Casquinha, gyvenantis Peru sostinės Limos darbininkų rajone San Felipėje.
Draugai jam esą paaiškino: reikia vykti į Peru. Ne į Limos koridos arenas, kur patyrę ir gerai žinomi matadorai, o į atšiaurius Andų kalnus, kur ispaniškoji tradicija liepsnoja visu pajėgumu – buliai čia ne veisliniai, o koridose galima dalyvauti nemokamai.
„Meksikoje reikia susimokėti, Kolumbijoje ir Venesueloje renginių labai nedaug, o Ekvadore draudžiama užmušti bulių. Tad įsigijau bilietą į Peru“, – pasakoja N.Casquinha.
Peru per metus surengiama 540 koridų – daugiau nei bet kur kitur Pietų Amerikoje. Šiuo metu šalyje bulių kautynėse dalyvauja 59 matadorai iš Europos – kaip skelbia pagrindinis šalies bulių kautynių gidas „Agenda Taurina“, triskart daugiau nei 2008-aisiais.
Tiesa, užmokestis – varganas. Garsiausi matadorai Ispanijoje už vienintelį pasirodymą gali užsiprašyti iki 200 tūkst. dolerių, tačiau naujokams – tokiems kaip N.Casquinha – už kovą atseikėjama 800 dolerių. Peru provincijoje matadorams sumokama 1,5 tūkst. dolerių už pasirodymą.
Tačiau N.Casquinha į Peru atvyko ne dėl pinigų. Portugalas mano net neužsidirbęs per pirmąją kovą pernai gegužę, kai jis vos neapalpo per pasirodymą Huankavelikoje – skurdžiausiame Peru regione.
Žinoma, nuo to laiko vyras jau priprato prie kalnų, pavojingų kelių, purvinų tarpmiestinių autobusų, pigių motelių ir girtuoklių palei improvizuotas kautynių arenas.
N.Casquinha Peru jau kovojo 40 kartų: „Iš čia išvyksiu kaip laimėtojas, puikiai žinomas bulių kautynių pasaulyje.“
