Pirmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad apie JAV Kongreso patvirtintą sekimo programą PRISM kalbėsis su JAV prezidentu Baracku Obama. Panašūs nepasitenkinimo signalai sklinda ir iš kitų ES šalių. O ką apie tai mano Lietuvos valdžia?
Keli Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, paklausti apie pasaulyje kilusį skandalą prisipažino sužinoję tai iš žurnalisto. Kiti tvirtino, kad Lietuva be Europos Sąjungos pagalbos – bejėgė.
Praėjusią savaitę „The Washington Post“ ir „The Guardian“ paskelbtas itin slaptas dokumentas, kurį tariamai nutekino Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas Edwardas Snowdenas. Jis atskleidė, kad JAV Kongresas leido slaptosioms Amerikos tarnyboms rinkti duomenis apie užsienio valstybių piliečius.
Tokią informaciją „Spiegel“ patvirtino ir buvę NSA darbuotojai Thomas Drake'as bei Billas Binney. Informacijos apie JAV Kongreso patvirtintą didelę sekimo programą PRISM nepaneigė ir JAV prezidentas B. Obama.
Rinks duomenis apie užsieniečius
Nacionalinės žvalgybos agentūros direktorius Jamesas Clapperis patvirtino apie didžiulės apimties sekimo programos PRISM egzistavimą. Tuo tarpu prezidentas B. Obama paaiškino, kad JAV Kongresas patvirtino programą, kurios taikinys – užsieniečiai, bet ne JAV piliečiai.
Prie JAV Kongreso patvirtintos sekimo programos pirmosios prisijungė „Microsoft“, „Yahoo“, „Youtube“, „Skype“, „Google“, 2012 metais prisijungė ir „Apple“, kurios esą JAV žvalgybai suteikė prisijungimo duomenis prie jų serverių, kad NSA galėtų nevaržomai rinkti ir kaupti norimus duomenis.
Vokietijos kanclerė A. Merkel per savo atstovą spaudai vakar patvirtino, kad ji žada kalbėtis apie sekimo programą su kitą savaitę į Vokietiją atvyksiančiu B. Obama.
Vokietijos teisingumo ministerija taip pat patvirtino, kad šiuo metu vedamos diskusijos su JAV diplomatais.
Be ES pagalbos Lietuva – bejėgė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko įsitikinimu, šis atvejis turėtų būti analizuojamas ES lygmenyje. Esą viena Lietuva šioje situacijoje – bejėgė.
„Rusija iš įvardytų korporacijų reikalavo bazinių kodų, kad jie galėtų naudotis jų duomenimis, bet to nepasiekė. Situaciją, kai yra suteikiama prieiga prie bazinių kodų, kai galima kokius nori duomenis rinkti ir juos analizuoti, vertinu labai kritiškai.
Esu įsitikinęs, kad ES tam prieštaraus, nes jos požiūris į asmens duomenų saugojimą ir kaupimą labai skiriasi nuo JAV požiūrio“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, betikslis asmens duomenų rinkimas gali kelti grėsmę esminėms asmens laisvėms ir teisėms. Kiekvienas toks maksimalus duomenų rinkimas turi turėti labai aiškius apribojimus pagal tikslus, užduotis ir naudojamas priemones.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko teigimu, bet koks duomenų apie kitos valstybės asmenis rinkimas pažeistų valstybės interesus.
„Jungtinės Valstijos gali rinkti duomenis tik apie savo valstybės, bet ne kitų valstybių piliečius“, – kalbėjo jis. Esą šis klausimas galbūt turėtų būti apsvarstytas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Žmogaus teisių pažeidimas
Žmogaus teisių aktyvistai sunerimę: tokiu būdu bus pažeista žmogaus teisė į privataus gyvenimo apsaugą. Toks neribotas, neklasifikuotas ir absoliutus informacijos rinkimas apie asmens gyvenimo sritis pažeistų žmogaus teisę į privatumą arba ją stipriai varžytų.
„Teisės į privatumą varžymas gali būti pateisinamas tik įstatymu, kai siekiama tikslų, būtinų užtikrinti demokratinės visuomenės funkcionavimą ir įstatymų laikymąsi.
Tačiau turi būti taikomas proporcingumo principas, renkama tik tokia ir tik tiek informacijos, kiek būtina konkretiems tikslams pasiekti“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius.
Situaciją apsunkina tai, kad sudėtinga tokį persekiojimą susieti su konkrečiais dokumentais, kurie turėtų užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kadangi Europos žmogaus teisių konvencija Jungtinėms Valstijoms netaikoma.
„Europos valstybėms, ratifikavusioms konvenciją, kyla pareiga imtis veiksmų užtikrinti savo piliečių teisę į privatumą savo teritorijoje, jiems naudojantis internetu ir kompiuteriu. Kita vertus, reikia nepamirši, kad egzistuoja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurios principai taikytini visoms valstybėms“, – kalbėjo jis.
Duomenis analizuos mormonai
Jutos valstijoje įsikūrusi NSA būstinė apjuosta apsaugine tvora, aplink kurią įrengtos stebėjimo kameros ir biometrinė tapatybės nustatymo sistema. „Spiegel“ kalbinti buvę NSA darbuotojai patvirtino, kad serveriai šioje valstijoje įrengti neatsitiktinai.
Esą šioje pietinėje valstijoje įsikūrusi didžiausia mormonų bendruomenė. Ši itin patriotinė religinė bendruomenė siunčia savo jaunuosius narius į įvairias misijas pasaulio šalyse – dauguma jų taip pat yra ir Jungtinių Valstijų Jutos Nacionalinės gvardijos nariai.
Šioje brigadoje nuolat dirba per 1,6 tūkst. lingvistų. Spėjama, kad būtent mormonų kariai analizuoja surinktus tarptautinus duomenis.
